Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir jo vadovo Gintaro Rinkevičiaus, o ne kitų kur kas galingesnį administracinį aparatą ir
finansines galimybes turinčių koncertinių organizacijų inicijuotas renginys sukvietė į Vilnių Estijos, Latvijos ir mūsų šalies simfoninius
orkestrus, kad Lietuvos publika sužinotų, kaip ir kuo gyvena kaimynai, kokią muziką atlieka ir kaip ją interpretuoja, kokiais kompozitoriais ir atlikėjais didžiuojasi.
Festivalis į Vilnių sugrįžo po 16 metų – prieš tai tokio kūrybinio susitikimo būta 2000-aisiais. Šiemet į jį atvykę trijų šalių muzikantai
vylėsi, kad kito karto nereikės tiek ilgai laukti. Festivalio rengėjai suteikė viltį – juk po dvejų metų visos trys šalys švęs savo
nepriklausomybės atgavimo 100-metį, tad yra solidi proga vėl susitikti.
O šiemetinį festivalį pradėjo Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas savo tituluoto vadovo Neemi Jarvi, ir Vokietijoje
gyvenantis estų pianistas Kalle Randalu.
Pasaulinę šlovę pelnęs dirigentų dinastijos pradininkas N.Jarvi, kad ir kokiam pasaulio orkestrui diriguotų, į programą visada įtraukia estų kompozitorių kūrinių. Prieš koncertą surengtoje spaudos konferencijoje maestro nė nedvejodamas ištarė: „Turime tokių kūrėjų, kuriuos drąsiai galime pristatyti pasauliui – jie to verti.“
Koncertas Vilniuje prasidėjo nuo garsiausio estų kompozitoriaus Arvo Parto kūrinio, vieno pirmųjų šio kūrėjo atrastu „tintinabuli“ stiliumi sukomponuoto „Cantus in memoriam Benjamin Briten“, tiesiog užbūrusio gausiai į Kongresų rūmų salę susirinkusią publiką, kurios gretose, žinoma, buvo ne vienas Vilniaus estų bendruomenės atstovas.
Senosios dirigavimo mokyklos auklėtinis, legendinio rusų maestro Jevgenijaus Mravinskio mokinys N.Jarvi orkestrą vedė santūriais
judesiais, bet gerai žinodamas, ką ir kaip nori pasakyti ir dar sykį patvirtindamas pasaulyje pelnytą subtilaus muzikos interpretatoriaus reputaciją. „Dirigentas – žmogus, kuris turi būti geriausias kompozitoriaus draugas. Kompozitoriams reikia interpretatoriaus. Dirbame tam, kad suteiktume publikai malonumą“, – savo misiją taip apibūdina dirigentas.
Pirmojoje dalyje publika gėrėjosi virtuozišku Ludwigo van Beethoveno Ketvirtuoju koncertu fortepijonui ir orkestrui, kurio solo partiją skambino Lietuvoje anksčiau taip pat viešėjęs pianistas K.Randalu, o antrojoje koncerto dalyje skambėjo retai atliekama itin sudėtinga, dramatiška Sergejaus Rachmaninovo Pirmoji simfonija.
„Dirigentui čia nėra kada ilsėtis“, – prieš koncertą pasiguodė 79 metų maestro.
Beje, šis kūrinys – savaip išskirtinis N.Jarvi kūrybinėje biografijoje. Taip jau susiklostė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose S.Rachmaninovo Pirmoji simfonija niekada nebuvo skambėjusi, kol praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje į JAV atvyko N.Jarvi ir parengė šį kūrinį su Niujorko filharmonijos orkestru. Jis buvo pirmasis S.Rachmaninovo 1-osios simfonijos interpretatorius JAV.
„Todėl įtraukiau šį kūrinį ir į šio festivalio programą“, – paaiškino N.Jarvi.
Publikos audringais plojimais lydimas koncertas baigėsi bisu – Jano Sibeliaus Andante Festivo.
Kitas festivalio koncertas – balandžio 7 d. Tada koncertuos Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguos orkestro meno vadovas maestro Andris Puoga. Antrajame festivalio koncerte pasirodys ir latvių smuikininkė, solistė, orkestrų koncertmeisterė ir kamerinės muzikos atlikėja Eva Binderė.
Balandžio 15 d. Baltijos šalių orkestrų festivalį vainikuos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas. Tą vakarą orkestrui diriguos jo įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas G.Rinkevičius. Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos fortepijono virtuozas Aleksandras Palei. Koncerte bus galima išgirsti Piotro Čaikovskio ir Igorio Stravinskio kūrinių.
Festivalis vyks visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo koncertus surengs Rygoje ir Taline.