Nuo Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič viešnagės iki Lenkijos kino ir teatro grando Krzysztofo Zanussio režisuoto spektaklio.
Artimiausiu metu Panevėžys, atrodo, išties sumanė driokstelėti ir virsti Naujaisiais Vasiukais, kuriuose teatras diktuotų kone visą miesto nuotaiką ir gyvenimą. Naujasis J.Miltinio dramos teatro vadovas L.Zaikauskas įsitikinęs, kad tai ne svajonė, o artimiausių metų tikrovė.
– Ką turite omenyje, kai sakote, kad bandote sukurti Naujuosius Vasiukus?
– Turiu omenyje Panevėžyje jau pradėtą įgyvendinti projektą.
Jo pagrindas – J.Miltinio dramos teatro premjeros. Kitaip tariant, kiekvieno naujo spektaklio temos paplis po miestą ir savotiškai įkvėps, paveiks jo gyvenimą visam mėnesiui.
– Balandžio 30 dieną J.Miltinio dramos teatre numatoma premjera pagal S.Aleksijevič „Černobylio maldą“. Vadinasi, Panevėžys visą mėnesį gyvens Černobyliu?
– Taip, vyks įvairiausi renginiai, susiję su Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-mečiu, – nuo parodų, dokumentinių filmų ekologijos tema iki susitikimų su kūrėjais, Nevėžio upės ir kapinių valymo. Tokiu būdu kultūrinė idėja virsta socialiniu projektu.
Svarbiausia, kad į Panevėžį atvyks pati S.Aleksijevič.
Įdomiausia, jog Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos lyderė Rebecca Harms kvietė S.Aleksijevič atvykti į Briuselį, o rašytoja jai atšovė, kad tuo metu viešės Panevėžyje.
Tad R.Harms su būriu europarlamentarų irgi atvyks į Panevėžį susitikti su Nobelio literatūros premijos laureate.
– Kaip jums pavyko įkalbėti į Panevėžį atvykti S.Aleksijevič?
– Paprastai. Aš jai paskambinau, o ji sutiko. Jos agentė kurį laiką priešinosi, bet galiausiai nusileido.
Tiesa, ji gyvens dešimt kilometrų nuo Panevėžio įsikūrusiame Bistrampolio dvare, kuriame yra gyvenęs kitas Nobelio literatūros premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius.
Šiais metais minimos šio rašytojo 170-osios gimimo ir 100-osios mirimo metinės.
Bistrampolio dvare H.Sienkiewiczius rašė romaną „Tvanas“.
Tai, kad S.Aleksijevič miegos tame pačiame kambaryje, kuriame yra miegojęs H.Sienkiewiczius, pradžiugino rašytoją.
– Numatyta, kad Panevėžyje spektaklį statys ir K.Zanussis, ar ne?
– Taip, ši pasaulinė kino legenda rugpjūčio antroje pusėje mūsų teatre statys spektaklį pagal savo pjesę. Mūsų teatro aktoriai vyks pas K.Zanussį į Lenkiją. Mat jis prie Varšuvos turi dvarelį, kuriame už jo pinigus mūsų aktoriai gyvens, repetuos, kitaip tariant, gyvens ir kurs. Tada jie visi atvažiuos į Panevėžį. Čia dvi savaites ruošis premjerai.
Įdomu tai, kad K.Zanussis jau šį penktadienį atvyks į Panevėžį susipažinti su teatro trupe.
Jis ne tik atsirinks aktorius savo spektakliui, bet ir dalyvaus Panevėžio kino festivalyje, kuriame bus programa, skirta šiam garsiam kino režisieriui.
– Iš kur gaunate lėšų tokiems projektams įgyvendinti?
– Tikimės, kad parems ir Kultūros taryba, tačiau į ją visų vilčių nededame. Kai pradėjome įgyvendinti miestą atgaivinti bandantį projektą „Panevėžys vienija ir taškas“, ėmė atsirasti verslininkų, įmonių, kurios prisideda prie mūsų sumanymo. Ne vien iš Panevėžio, bet ir iš Vilniaus.
Pasirodo, Panevėžyje to vienijimosi idėjos visiems labai reikėjo. Visi labai ištroškę, kad aplinkiniai į Panevėžį pradėtų žiūrėti ne kaip į kažkokius Vasiukus, kurie miršta.
Kai aš kalbuosi su apyjauniais žmonėmis, jie sako: „Aš turiu pinigų, bet šiame mieste nėra kur nueiti, neturiu kur jų išleisti“. Tad ir tikslas – padaryti, kad patiems Panevėžyje būtų įdomu gyventi.
Verslininkai tam pritaria ir mielai prisideda. Juk dar nuo romėnų laikų aišku, ko žmonėms reikia: duonos ir žaidimų. Kitaip tariant, duonos ir reginių. Aš verslininkams pasakau, kad esu atsakingas už reginius, o jie sutinka būti atsakingi už pinigus.
