Projekte savo kūrybines pajėgas sujungė „Aura“ ir Norvegijos šokio teatras „Panta Rei“. Visus metus jie drauge vykdė švietėjišką veiklą Lietuvos regionuose bei rengė šokio spektaklį „Godos“.
Premjerą stebėjo sausakimša teatro salė. Po spektaklio įvyko susitikimas su kūrybine „Godų“ komanda.
Premjerą šventė ligoninės palatoje
Publikai keliant ovacijas spektaklio kūrybinei komandai, scenoje, deja, nepasirodė Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė choreografė Birutė Letukaitė. Paraginta išreikšti padėką apodismentais salė pakilo ir ilgai plojo choreografei, kuri, prieš savaitę patyrusi insultą, gydosi ligoninėje.
„Nors mano kūno čia nėra, aš – su jumis jausmais ir savo energija. Dėkoju visiems žiūrovams, nes tai nuostabiausios akimirkos, kai tavo kūryba kažką įkvepia ir pradžiugina. Dėkoju visai „Auros“ komandai ir šokėjams, kurie žino, kaip sunku man įtikti ir kaip nelengva su manimi dirbti. Tačiau pati esu tokia – reikli iki begalybės, tad noriu tokių pat žmonių aplinkui save“, – B. Letukaitės žodžius publikai perdavė teatro „Aura“ atstovė spaudai Edita Kiznienė.
Padėkos ir aukščiausi įvertinimai
Renginyje dalyvavusi Kultūros ministerijos atstovė Anastasia Dichtiar Giškevič perdavė Kultūros ministro Šarūno Biručio laišką su padėka spektaklio choreografėms už puikius tarptautinio projekto rezultatus. Ministras nusiuntė linkėjimus ir asmeniškai B.Letukaitei.
Spektaklio kūrėjus sveikino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas: „Kas kartą eidamas į „Auros“ spektaklius tikiuosi kažko įspūdingo ir niekada nenusiviliu, kaip ir šį kartą. Spektaklis „Godos“ vertas aukščiausių teatrinių apdovanojimų. Kviečiu į šią puokštę, kuri nukeliaus Birutei į ligoninės palatą, sudėti po dalelę savo širdžių šilumos.“
CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra) atstovė Giedrė Žiogelytė pabrėžė, kad tarp vienuolikos Lietuvoje finansuojamų projektų „Aura“ išsiskiria nepriekaištingu darbo administravimu ir rezultatais.
Projekto „Godos“ idėja ir įgyvendinimas buvo įvertinti pačiais aukščiausiais balais taip pat Norvegijos kultūros ir meno ekspertų.
Netrukus po renginio, kuris pasibaigė gerokai po vidurnakčio, ir socialiniuose tinkluose pabiro padėkos spektaklio „Godos“ kūrėjams.
Godoja trys choreografės
Pirmąją spektaklio dalį Kauno šokio teatro šokėjai kūrė Norvegijoje su chorografėmis Pia Holden ir Anne Ekenes. Antoji dalis gimė Lietuvoje – su choreografe B.Letukaite. Kūrėjus jungė tik tema, tad abi spektaklio dalys – visiškai skirtingos. Po ilgų svarstymų, pokalbių su praeiviais gatvėse, kavinėse ir su kūrybine komanda, ką gi reiškia jau nunykęs archaiškas žodis „godos“, choreografės užsidarė repeticijų salėse.
Nors norvegų kalboje žodžio „godos“ atitikmens nėra, kūrėjoms sėkmingai pavyko atrasti sąsajų su lietuviškaja moterų kultūra, besiskiriančia nuo norvegių istorijos ir visgi labai panašia.
P.Holden ir A.Ekenes gilinosi į moters pirmapradiškumo paieškas, kupinas praeities ilgesio, moterį suvokdamos kaip sielos vartų sergėtoją.
Lietuviškosios dalies inspiracija (choreografė B. Letukaitė) tapo gaivališka praeitis ir jos atspindžiai šiandienos žmoguje. Antrojoje spektaklio dalyje matome labiau futuristinę – ateities -viziją su praeities ataudais.
Profesionalų tandemas
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka, ilgametis B. Letukaitė kūrybinis bendražygis. Kūrėjai puikiai jaučia vienas kito vibracijas, tad jų tandemas ne atsitiktinai duoda geriausius rezultatus. 2015 m. geriausiu metų spektakliu tapęs B.Letukaitės spektaklis „Padaryk iš manęs jugiklį“, atnešė „Fortūnos“ apdovanojimą ir kompozitoriui A.Jasenkai.
Kuriant „Godų“ garso takelį, norvegiškoji spektaklio dalis gimė jau pagal sukurtą muziką, tuo tarpu B.Letukaitės dalyje kompozitoriui teko atsispirti nuo choreografinio piešinio.
Talentingai sukurta muzika suteikia sparnus minčiai, skrydį vaizduotei ir atgaivina tai, kas negyva, perkelia ten, kur nebeįmanoma nukeliauti. Būtent tokia A.Jasenkos muzika – nunešanti į praeitį ir į praskleidžianti ateities šydą.
Vaizdo projekcijose – virpanti praeitis
Spektaklyje naudojamos ir videoprojekcijos, kurias sukūrė Saulius Paliukas. Jose subtiliai virpa stilizuoti močiučių austų juostų raštai, persikeliantys ir į choreografiją, tačiau jos neužgožiantys ir jai netrukdantys.
Spektaklyje susipina praeitis, dabartis ir ateitis, susitinka moteriškasis jausmingumas, paslaptingos mitologinės būtybės ir futuristinio pasaulio vizijos. Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu primenančiais audimo staklių taukšėjimą.
Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus, kurio išausta juosta tokia kaip gyvenimas: marga mintimis, kokie mes esame dabar ir kokiais tapsime netolimoje ateityje.
Netrukus, gegužės 13 d. spektaklį „Godos“ galės išvysti klaipėdiečiai, o gegužės 29 d. – sostinės žiūrovai. Spektaklis „Godos“, nurungęs net tokio scenos grando kaip E.Nekrošius kūrinį, pripažintas geriausiu festivalio „Vaidiname žemdirbiams 2016“ spektakliu.
„Godoms“ net triskart bisavo išlepusi Florencijos publika, o birželį spektaklis skries per Atlantą į Sietlą, į tarptautinį šokio festivalį „Beyoond the Treshold“.
Beje, „Godų“ spektaklyje fotografijose užfiksuoti šokėjai, tapo šio festivalio afišos veidu. Jau gautas ir dar vienas kvietimas spektaklį rudenį rodyti Turine.
