Vis dėlto, priešingai nei daugelis, L.Geniušas aklai nesivaiko karjeros aukštumų. Prieš dvejus metus rusų pianistę Aną vedęs jaunasis muzikas teigia, kad tai, kiek laiko kiekvienas skiria asmeniniam gyvenimui, priklauso tik nuo jo paties sprendimo. Ir neslepia, jog vienas svarbiausių dalykų jo profesiniame gyvenime yra... pauzė.
Vėlyvą pirmadienio vakarą jo lėktuvui nusileidus Vilniuje, jau kitą rytą L.Geniušas skubėjo į repeticiją su maestro Gintaru Rinkevičiumi – gegužės 19 d. Vilniaus Kongresų rūmuose jo laukia pasirodymas kartu su tėvu Petru Geniušu Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncerte. Neįtikėtinai brandus, išmintingas ir nesivaikantis paviršutiniško spindesio – toks pokalbio metu pasirodė garsusis pianistas.
„Nors Lietuvoje koncertuoju nuo jaunų dienų, su maestro G.Rinkevičiumi ir Vilniaus Kongresų rūmais mane sieja ypatingas ryšys, – prisipažino jaunasis atlikėjas. – Maestro pradėjo mane kviesti nuo 14 metų ir kiekvieną sezoną vieną arba du kartus grodavau su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Tai labai svarbi mano gyvenimo dalis ir viena pirmųjų didelių sceninių patirčių.“
Koncertus visame pasaulyje rengiantis muzikas, garsių pianistų profesorių P.Geniušo ir Ksenijos Knore sūnus šiuo metu gyvena Maskvoje. „Nuo kito sezono su žmona kraustomės į Londoną – tiesa, laikinai. Ana gavo stipendiją studijuoti Londono karališkojoje muzikos akademijoje, kur kadaise dėstė mano tėtis“, – savo ateities planais dalijosi L.Geniušas.
Paklaustas, kaip įtemptas darbo grafikas, koncertai skirtingose pasaulio šalyse ir kylanti karjera nesutrukdė pagalvoti apie šeimą, pianistas teigė, kad tai atsitiko labai organiškai: „Mano šeiminis gyvenimas susiklostė šiek tiek anksčiau, nei prasidėjo mano tarptautinė karjera. Su žmona susituokėme prieš dvejus metus, tačiau kartu esame jau septynerius – mūsų ryšys užsimezgė dar mokantis drauge.“
Šeimos vertybes puoselėjančio garsaus muziko manymu, galima sąmoningai ieškoti balanso tarp profesinės karjeros ir asmeninio gyvenimo. „Tai priklauso nuo mano paties sprendimo. Aš sutinku priimti tiek kvietimų, kiek įsivaizduoju, kad galiu pajėgti įvykdyti. Žinoma, kartais būna situacijų, kai labai sunku atsisakyti ko nors, kas labai svarbu tolesnei karjeros raidai. Tačiau iš esmės aš sprendžiu pats“, – pasakojo L.Geniušas ir neslėpė, kad šis sezonas buvo per intensyvus.
„Po pernai vasarą vykusio P.Čaikovskio konkurso sutikau pagroti per daug koncertų. Šiuo metu jau esu pagrojęs apie 70, o tai neįtikėtinai daug. Stengiuosi koncertų mažinti, jau dabar atsisakau daugelio pakvietimų iki 2017 m. pabaigos, nes mano grafikas jau sudarytas“, – paaiškino pianistas.
Kalbėdamas apie muzikines ambicijas ir artimiausius planus, pianistas neskubėjo žarstytis pažadais. „Manau, kad pirmiausia man reikia peržengti intensyvaus koncertavimo etapą. Mano muzikiniai tikslai daugialypiai, bet jie labiau susiję su 2018-2020 metais. Kol kas negaliu pateikti išskirtinių naujienų ir įveikti naujų everestų vien dėl to, kad mano grafikas diktuoja tam tikrą ritmą. Manau, kad tai natūralu. Viskam reikia laiko – reikia subręsti. Mano repertuaras jau toks platus, kad dabar norisi padaryti pauzę. Galėčiau pasakyti taip – kol kas tiesiog naudojuosi tuo, ką esu pasiekęs iki šiol“, – pasakojo L.Geniušas.
Garsioje muzikų šeimoje augusį, aukščiausio lygio profesionaliosios muzikos apsuptą L.Geniušą kritikai ypač vertina kaip siekiantį itin aukštų muzikinių tikslų.
„Kol jo bendraamžiai daro viską, kad sužavėtų aplinkinius, L.Geniušas ėmėsi kur kas rimtesnės misijos: tokio atlikimo stiliaus paieškos, kuris būtų visiškai modernus ir atlieptų gyvenamojo meto dvasią“, – po jo koncerto rašė Rusijos dienraštis.
Tačiau novatoriaus laurų pianistas sau priskirti neskuba: „Sunku kalbėti apie save. Aš visiškai nesigilinu, koks yra mano, kaip atlikėjo, profilis. Manau, kad tai turėtų spręsti kritikai – aš tik galiu su jais sutikti ar nesutikti. Atsižvelgiant į mano gyvenimo istoriją ir mano kilmę iš akademinės šeimos, manau, kad stengiuosi atitikti tradiciją ir aukščiausius jos idealus. Prieš darant revoliucijas reikia stengtis pasiekti to, kas jau padaryta, aukščiausią meistriškumą“, – teigė L.Geniušas.
Paklaustas, kas pianisto profesijoje jam teikia didžiausią malonumą, muzikas atsakė: „Turbūt didžiausias mano profesinis malonumas, mano muzikinis „kaifas“ – padaryti muzikinės veiklos pauzę, o tada sugrįžti prie jos. Tas sugrįžimo momentas, kai tu pailsėjai, atsigavai, pasinėrei į visai kitus dalykus, visai kitus vandenynus ir paskui sugrįžai prie fortepijono ir išgavai pirmus garsus, – neįtikėtinas, neapsakomas malonumas. Kas kartą tai išgyvenu vasarą, kai darau natūralią pauzę. Žinoma, tai nėra vienintelis malonumas, bet tai, kas iš tikrųjų teikia neįtikėtiną malonumą, – tai pauzė ir sugrįžimas“, – tikino L.Geniušas.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas, diriguojamas maestro G.Rinkevičiaus, kuriame gros pianistai P. ir L.Geniušai, įvyks gegužės 19 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmuose. Bilietus galima įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus Kongresų rūmų kasoje.
