G.Rinkevičius visada sugeba sudaryti intriguojamas koncertų programas. Ne išimtis ir šį kartą – parinkti kūriniai, artimi solistų kūrybinei prigimčiai, įdomūs orkestro muzikantams ir publikai: Alfredo Schnittke's Koncertas fortepijonui su styginių orkestru, Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui ir Edvardo Griego Koncertas fortepijonui ir orkestrui. Didelei daliai publikos atradimu tapo „prancūzų Schubertu“ praminto F.Poulenco nuotaikingas, turtingos melodikos, ironijos blyksnių persmelktas Koncertas dviem fortepijonams, kurio solo partijas, vienas su kitu lenktyniaudami ir vienas kitą papildydami, atliko tėvas ir sūnus Geniušai.
P.Geniušas jau ne pirmą kartą grojo A.Schnittke's Koncerto fortepijonu su styginių orkestru solo partiją. Kadaise jo grojimą su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Sauliaus Sondeckio, girdėjo pats autorius ir liko patenkintas P.Geniušo interpretacija, net užrašė dedikaciją ant natų. Amžino blaškymosi tarp gėrio ir blogio, nuolatinio nepasitenkinimo, bergždžių dvasios harmonijos paieškų, A.Schnittke'ei rūpėjusio Fausto likimo temas jautriai perteikė pianistas P.Geniušas su LVSO stygininkais.
Bene didžiausias šio koncerto masalas buvo tituluotasis L.Geniušas. Antrojoje koncerto dalyje pianistas nėrė į jam artimą stichiją – romantinio polėkio, šviesios lyrikos, subtilių psichologinių niuansų kupiną E.Griego fortepijoninį koncertą. Sužavėta publika nepaleido jo nuo scenos ir išprašė du bisus – E.Griego Viziją ir L.Geniušo vizitine kortele jau tapusio Fryderyko Chopino Mazurką D-dur.
Susirinkusieji į klasikinės muzikos koncertą galėjo justi ir XXI a. dvelksmą – L.Geniušas vietoj natų aplanko ant fortepijono pasidėjo planšetinį kompiuterį ir lengvu piršto bakstelėjimu „vartė“ natų lapus. Na, ir, žinoma, subtiliausiose koncerto vietose iš salės skambantys mobilieji telefonai, nors ir raštu, ir žodžiu priminta juos išjungti. Bet ši trikdžių istorija turėjo ir žaismingą momentą: vienas klausytojų telefoną išjungė, bet pamiršo, kad jame įjungtas žadintuvas. Sučirškęs jis tarsi įspėjo: nemiegokite! Josephui Haydnui tam tikslui pasiekti kadaise prireikė timpanų fortissimo, dabar technologijos išmanėja.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras padovanojo klausytojams pavasario nuotaikas puikiai atliepiantį koncertą. Nors ir baigęs sezoną, su klausytojais jis dar neatsisveikins ir lauks jų lengvesnio žanro koncertuose sostinės Paveikslų galerijos kieme: birželio 2 d. čia pokšės Johanno Strausso valsų ir polkų fejerverkai, birželio 9 d. skambės gražiausia filmų muzika su Evelina Sašenko ir Jeronimu Miliumi, birželio 18 d. griaudės roko baladės su Povilu Meškėla, J.Miliumi ir Č.Gabaliu.
