Scenoje išvysime aktorius Joną Baranauską, Ričardą Bartašių, Edvardą Brazį, Arnoldą Eisimantą, Sigutę Gaudušytę, Renatą Idzelytę, Vaidą Jočį, Liną Lukošių, Donatą Švirėną, Mikalojų Urboną, Liudą Vyšniauską. Scenografiją spektakliui sukūrė Anželika Šulcaitė, muziką parašė kompozitorius Jonas Jurkūnas.
Lenkų dramaturgas Sławomiras Mrożekas (1930 – 2013) – absurdo teatro klasikas, viena reikšmingiausių figūrų ne tik Europos, bet ir viso pasaulio dramaturgijoje. Šiuolaikinio teatro istorijoje S. Mrožekas pelnytai minimas šalia Samuelio Becketto, Eugene‘o Ionesco, Thomas‘o Bernhardo.
S. Mrožeko pjesė „Piotro Ohėjaus kankinystė“ (1958 m., vertė Irena Aleksaitė) – puikus klasikinės absurdo teatro estetikos pavyzdys. Tai siurrealistinis farsas, koketuojantis su kičo kultūra, demaskuojantis ir provokuojantis. Gal net pranašingas – tai, kas šeštajame dešimtmetyje atrodė absurdiškai ir kėlė juoką, mūsų dienomis tapo akiai įprastu reiškiniu – televiziniu realybės šou. Tačiau pjesė – toli gražu ne tik apie tai.
Piotras Ohėjus ir jo šeima – patys paprasčiausi eiliniai piliečiai, gyvenantys gana pilkai ir nuobodžiai. Nieko neišsiskiriantys iš daugumos, stumiantys dienas įprastoje buities rutinoje. Kol vieną gražią dieną jų tas jų gyvenimas staiga ima ir pasikeičia – pačiu radikaliausiu būdu. Dėl tam tikros priežasties – kol kas palikime tai paslaptyje – jų gyvenimas ima dominti visus iš eilės: valdininkus, mokslininkus, žurnalistus, pramogų verslo atstovus, šiaip mėgėjus paspoksoti į kitus pro rakto skylutę...
Privati Ohėjų erdvė staiga tampa vieša, ir aplink ją ima formuotis ištisa industrija. Visi iš eilės ima nurodinėti, kaip jiems gyventi, kaip elgtis ir ką galvoti. Namuose nuolat klega mokinukų ekskursijos, šmirinėja reporteriai, slampinėja kažin kokie ypač svarbūs valdininkai, o visą šitą balaganą nebyliu žvilgsniu stebi iš Sibiro atvykęs Medžiotojas – senas profesionalas, įgudęs spręsti problemas savais metodais. Ore pakvimpa paraku...
Jaunas režisierius Darius Rabašauskas Klaipėdos dramos teatre jau pastatė keturis spektaklius. Dar aštuonetą kituose teatruose (Valstybinis jaunimo teatras, Kauno mažasis teatras, Klaipėdos pilies teatras). D. Rabašausko režisuotas A. Slapovskio „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“ (Kauno Mažasis teatras) Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalyje apdovanotas specialiu prizu už šiuolaikinės dramaturgijos interpretaciją, I. Lausund „Bestuburiada“ (Kauno Mažasis teatras) Alytaus teatrų festivalyje apdovanotas Atradimo prizu, o K. Dragunskajos „Lunačiarskio lunaparkas“ (Klaipėdos dramos teatras) nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už režisūrą Jaunojo menininko kategorijoje.
