Šis LKO vakaras ypač reikšmingas ir dėl premjeros – skambės festivalio užsakymu parašytas Loretos Narvilaitės kūrinys „Į krantą jūra krenta“ styginių orkestrui. Taip pat šiame koncerte skambės Antonio Vivaldi „Metų laikai“, kuriuos solo grieš visuomet unikalių idėjų kupinas orkestro meno vadovas S. Krylovas.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras J. Menuhinas bendradarbiavo su daugeliu mūsų šalies muzikų bei kolektyvų. Vien su LKO ir Kauno valstybiniu choru buvo surengti 59 koncertai, įrašytos dvi oratorijos – Georgo Friedricho Handelio „Mesijas“ ir Josepho Haydno „Pasaulio sukūrimas“.
Stovėdama po koncertų publika plojo Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Egipte. LKO muzikantus ir Kauno choristus Y. Menuhinas švelniai vadindavo „mano lietuviai“, o savo atsiminimų knygoje „Unterwegs“ LKO įvardija kaip nuostabų.
„Jūsų maža šalis turi didžiulį potencialą ir tiesiog stebina, kad ji gali daryti įtaką pasaulio muzikos kultūrai. Panašiai kaip vengrai, išsikovoję pripažinimą muzikos ir matematikos srityse. Esu įsitikinęs, kad ateityje Lietuva darys savo dydį gerokai pranokstančią įtaką pasauliui“, – 1996 m. viešėdamas Vilniuje, kalbėjo Y. Menuhinas.
„Tuo metu, kai, rodos, mūsų dėmesį nuolat atitraukia tarptautinės, rasinės, ekonominės, religinės nesantaikos ir globos problemos, ši muzikos programa, gebanti suvienyti daugybę sąveikaujančių kultūrų, yra puiki atgaiva. Mes matome lietuvius, dainuojančius prancūzų muziką, lenkus, atliekančius Franzą Schubertą, rusus, grojančius Gioacchino Rossini, amerikiečius, grojančius džiazą kartu su lietuviais, gruzinų muziką šalia Argentinos tango, flamenko ir baleto“, – mintimis apie Vilniaus festivalį kažkada dalijosi Y. Menuhinas.
