Šiuo metu vyksta LNDT pastato rekonstrukcijos ir modernizavimo
darbų tarptautinis atviras konkursas.
„Ketvirtadienį atplėšime vokus ir paaiškės konkurso
dalyviai, pateikę pasiūlymus. Pasiūlymai bus vertinami ekonominio
naudingumo būdu – laimėtoją lems ne mažiausia darbų ir
paslaugų kaina, tačiau geriausią ir priimtiniausią teatrui idėją
pasiūlęs tiekėjas. Projektui vertinti teatras į pagalbą pasitelks
ekspertus, savo sričių specialistus“, – teatro pranešime
cituojama generalinio direktoriaus pavaduotoja Aušra Jolanta
Pliaugienė.
Už minėtus 15,5 mln. eurų norima atlikti visus pastato lauko ir
vidaus inžinerinių sistemų atnaujinimo darbus, pastatyti Mažąją
salę.
Anot pranešimo, dabar žiūrovams nepatogu į Mažąją salę
eiti per senamiesčio kiemus.
„Vienas iš didžiausių rekonstrukcijos projekto darbų ir
būtų naujos Mažosios salės statyba, ją atlikus žiūrovai tiek
Didžiąją, tiek Mažąją sales pasiektų per vieną – centrinį
– įėjimą. Nauja Mažoji salė taip pat taptų prieinama
neįgaliesiems“, – teigiama pranešime.
Rekonstruotose patalpose žiūrovų patogumui būtų sutvarkytos
ne tik salių vėdinimo sistemos, bet ir įrengtos naujos
drabužinės, WC patalpos.
Įgyvendinus visą projektą, būtų aiškiai atskirtos
kūrybinės, gamybinės ir administracinės erdvės, dėl to
pagerėtų vidinė logistika.
A.J.Pliaugienės teigimu, renovaciją finansuos Kultūros bei
Energetikos ministerijos iš Europos Sąjungos fondų lėšų.
Planuojama projekto trukmė – penkeri metai.
Per rekonstrukciją teatras veiks. Laikinai uždarius sales ir
centrinį įėjimą spektakliai bus rodomi kitose Vilniaus erdvėse,
organizuojama daugiau gastrolių. Šiuo metu aktyviai ieškome naujų
erdvių repeticijoms ir spektakliams rodyti Vilniuje bei kituose
miestuose.
„Tikimės, kad 2018 metais, kai Lietuva minės Lietuvos
nepriklausomybės šimtmetį, o LNDT pradės 79-ąjį sezoną,
žiūrovus galėsime pakviesti į jau iš dalies atnaujintas teatro
patalpas“, – sakė A.J.Pliaugienė.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras dabartinėse patalpose
Gedimino prospekte dirba nuo 1981 metų. Tuomet jis rekonstruotas
pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą. Pastatas
pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe.
Nuo to laiko vidaus ir lauko inžinerinės sistemos nebuvo
tvarkytos.