Artisto mirties priežastys nedetalizuojamos.
Žinoma tik tiek, kad jis sirgo vėžiu. O dar taip neseniai gėrėjomės jo Tanhoizeriu Richardo Wagnerio operos transliacijoje iš Niujorko „Metropolitan Opera“. Šiais metais tenoras buvo atšaukęs dėl sveikatos daug pasirodymų, tačiau birželį šventė grįžimą į sceną Zygmundo vaidmeniu R.Wagnerio „Valkirijoje“ Budapešte, rudenį turėjo dainuoti Kalafą ir Radamesą Vienoje.
Šis atlikėjas jautėsi savo stichijoje
atlikdamas įvairiausią repertuarą. Jo ištvermingas, lygus, gražaus, skaidraus tembro tenoras, stabilus dainavimas žavėjo ir Giacomo Puccini, Giuseppe Verdi, Richardo Strausso operose. Tenoro vaidmenų sąraše greta pagrindinių R.Wagnerio, G.Verdi herojų buvo ir Florestanas Ludwigo van Beethoveno „Fidelijuje“. Pačios žymiausios jo partijos - Parsifalis, Kavaradosis ir Otelas.
Per savo 27 metų
karjerą J.Botha yra dainavęs garsiausiose pasaulio operos scenose: Niujorko
„Metropolitan Opera“, Milano „La Scala“, Londono „Covent
Garden“, Sidnėjaus operos, Barselonos „Gran Teatro del Liceu“, Bavarijos valstybinės operos, Vienos operos, kuri tapo jo namais. 2004 metais Austrijos švietimo, meno ir kultūros ministerija suteikė tenorui garbingą „Kammersänger“ titulą. Į Europą solistas atvyko 1990-aisiais, pradėjo europinę karjerą Vokietijoje.
J.Botha pelnė pripažinimą ir kaip puikus koncertų solistas, pasirodydavęs su
Vienos filharmonijos, Berlyno filharmonijos, Londono simfoniniu ir
Klivlendo orkestrais, kuriems diriguodavo Claudio Abbado, Danielis Barenboimas, Christianas Thielemannas ir kitos batutos žvaigždės.
Atlikėją pergyveno jo žmona ir du sūnūs.