„Banchetto musicale“ festivalį šiemet puošia dedikacijos net šešioms karalienėms, tarp jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pirmajai ir trečiajai žmonoms Elžbietai ir Kotrynai Habsburgaitėms.
Konsortas “Brevis“ (vadovai – Darius Stabinskas ir Gintautas Venislovas) koncertu „Dvi Habsburgų moterys“ pabandė atskleisti Elžbietos ir Kotrynos muzikinę aplinką, jų dvaruose skambėjusius, kelionėse valdoves lydėjusius kūrinius.
Svarbiausia ne tai, kad seserys buvo ištrauktos iš mylimiausios Žygimanto Augusto žmonos Barboros Radvilaitės šešėlio. Bandyta praskleisti dar menkai Lietuvoje tyrinėtą valdovų žmonų dvaro fenomeną.
Skleidė kultūros naujoves
Nuo XIV amžiaus pabaigos, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vedybų politika tvirtai pasuko į Vakarus ir Lietuvoje ėmė kurtis europinio tipo valdovų dvaras, karalienės taip pat atlikdavo svarbią atstovavimo valstybei misiją – dažniausiai kultūrinę. Ją valdovų žmonos įgyvendindavo savo dvare.
Net septynios Habsburgaitės buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovų žmonos, trys jų - ištekėjusios už Jogailaičių dinastijos atstovų.
Habsburgaičių valdovių plejadą pradėjo Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta, pagimdžiusi 13 vaikų, kurių keturi tapo karaliais, vienas kardinolu ir vienas šventuoju.
Tik Elžbietos ir Kotrynos tėvai – Ona Jogailaitė ir Ferdinandas I – buvo tokia pat laiminga pora Habsburgų politinių vedybų istorijoje. Nuo jų dukterų laimė nusisuko. Dar esant gyvai Elžbietai, Žygimantas Augustas užmezgė romaną su Barbora, o Kotrynai tekusi misija užimti pastarosios vietą buvo neįvykdoma, nors laiškuose tėvui ji prisiekinėjo meilę Žygimantui Augustui.
Užaugusios Hofburgo pilyje Insbruke, seserys Habsburgaitės suartino austriškąją, Krokuvos bei Vilniaus muzikinę aplinkas, padėjo sklisti Lietuvoje kultūros naujovėms.
Tiesa, anksti mirusi Elžbieta tik dvejus metus praleido Vilniaus rezidencijoje, bet Kotryna čia gyveno beveik devynerius metus.
Jos dvaras, kurį sudarė beveik 100 žmonių, buvo to meto kultūros gyvenimo epicentras.
Turbūt nedaug kas žino, kad ši valdovė neįprastai dažnai minima austrų pasiuntinių pranešimuose. Ji buvo meistriška politikė, mezgusi gerų santykių su aukšto rango pareigūnais tinklą ir net bandžiusi primesti tėvo Ferdinando (1558 m. vainikuotas imperatoriumi) užduotis sutuoktiniui.
Kurdami rėmėsi prielaidomis
Koncerte abi valdovės, atrodė, žvelgia į Valdovų rūmų publiką nuo sienos kiek pašaipiai.
Pats programos „Dvi Habsburgų moterys“ autorius, „Banchetto musicale“ festivalio meno vadovas D.Stabinskas pripažino, kad tik spėliojama, kokie kūriniai galėjo skambėti Habsburgaičių dvaruose.
Apie jas lydėjusią muziką esą byloja žinomos iš valdovių laiškų jų buvimo vietos ir datos, kiti to meto rašytiniai šaltiniai, kompozitorių biografijos.
Programos „Dvi Habsburgų moterys“ kūrėjai rado nemažai medžiagos apie valdovių muzikinę aplinką.
„Brevis“ koncerte Valdovų rūmuose skambėjo Austrijos, Lenkijos ir Lietuvos Renesanso muzika.
Programos autorius D.Stabinskas spalvingus kūrinius tarsi sulydė į vientisą meditaciją.
Joje Vilniaus muzikiniam palikimui atstovavo Valentino Bakfarko, Kiprijono Bazyliko, Mikalojaus Gomulkos ir Vaclovo Šamotuliečio kūryba, kurios didžioji dalis „Banchetto musicale“ koncerte nuskambėjo pirmą kartą po kelių šimtmečių užmaršties.
Šaltinių ieškojo svetur
D.Stabinskas kūrinių programai ieškojo elektroninėse bibliotekose ir per užsienio kolegas. Lietuvos archyvai, pasak jo, jau ištyrinėti, juose medžiagos negausu - jos kūrėjui šį kartą neprireikė.
Autorines, LDK paveldą tyrinėjančias programas D.Stabinskas skaičiuoja jau dešimtimis, o jo ir choro „Brevis“ vadovo Gintauto Venislovo tandemas gyvuoja daugiau kaip dešimtmetį.
Jųdviejų vadovaujamas „Brevis“ konsortas, pristatęs daugybę unikalių senosios muzikos premjerų Lietuvoje, taip pat jau peržengė dešimtmečio slenkstį.
„Kad ši muzika užkabintų sielos stygas, reikia daug patirties ir atsidavimo“, – pripažino D.Stabinskas, subūręs į konsortą senosios muzikos ekspertus iš visos Europos.
Iki rugsėjo 24-osios “Banchetto musicale“ pakvies į dar septynis įdomius koncertus. Ypatingi įspūdžiai klausytojų laukia šiandien sostinės Pranciškonų vienuolyno bažnčioje. Čia XIII amžiaus liturgines giesmes, skirtas šv. Elžbietai Vengrei, giedos belgų ansamblis „Graindelavoix“. Pasak D.Stabinsko, šiuo metu tai bene vienintelis kolektyvas Europoje, bandantis atkurti autentišką grigališkojo giedojimo manierą.
