Atlikėjos V.Kuprevičienės gyvenimo istorija rašoma iš kito galo. Kai profesinė veikla brandaus amžiaus Vilijai jau galėtų kelti nuobodulį, ji dar tik pradeda mėgautis vokalinėmis vingrybėmis.
Šiais metais Vilija išleido pirmąjį savo atliekamų operinių arijų albumą, pirmą kartą sudalyvavo tarptautiniame vokalistų konkurse Lenkijoje, kur laimėjo Grand Prix. Dainininkė vis dažniau pasirodo didžiosiose koncertų salėse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. V.Kuprevičienė įrodė, kad ilgametė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choristė gali tapti pripažinta soliste. Vilija dainuoja ne tik koncertų salėse, ji atlieka solo partijas operose „Laisvasis šaulys“, „Borisas Godunovas“, „Madam Baterflai“, „Meilės eliksyras“, „Traviata“.
„Na, galima sakyti, kad sugebėjau sulaikyti nuvažiuojantį traukinį“, – džiaugėsi V.Kuprevičienė, kuri spalio 28 dieną sostinėje Taikomosios dailės muziejuje kartu su pianiste Aleksandra Žvirblyte pristatys naują programą „Balso ir fortepijono viražai“.
Patyrę didžiųjų scenų grandai ne vieną dešimtmetį mokosi vokalo paslapčių, šlifuoja balsą ir stengiasi atlaikyti didelę konkurenciją. Bet ilgi studijų bei stažuočių užsienyje metai ne visus apdovanoja laurų vainikais.
Tad ko gi reikia, kad brandžiame amžiuje, per ganėtinai trumpą laiką atlikėjas suburtų savo gerbėjų ratą, dažnai būtų kviečiamas koncertuoti, kur jų vokaliniais sugebėjimais žavėtųsi orkestrų dirigentai bei muzikantai?
V.Kuprevičienės istorija yra neįtikėtinai įdomi.
Galima sakyti, kad dar vaikystėje Vilija sau išpranašavo likimą. Paklausta kuo nori būti užaugusi, vardindavo tris specialybes. Sakė būsianti dainininkė, aktorė ir gydytoja. Tuo metu į vaiko svajones niekas per daug rimtai nežiūrėjo. Tačiau vėliau jos gyvenime tiksliai atspindėjo vaikiškos įžvalgos.
Vilija dainuoti pradėjo dar vaikystėje ir tuo pat metu su žaisliniu švirkštu „gydė“ suaugusius bei gyvūnus.
Būsimoji dainininkė baigė Vilniaus konservatoriją, vokalo specialybę. Kurį laiką ji dainavo „Vilniaus“ chore, įvairiuose ansambliuose, rengė nedidelius solinius pasirodymus.
Vienu gyvenimo tarpsniu Vilija sumanė gyvenimą susieti su kitomis specialybėmis. Iš pradžių susidomėjo juvelyrika. Šio amato mokėsi privačiai, įsidarbino juvelyrinių dirbinių parduotuvėje. Tačiau po kurio laiko suprato, kad verslas nėra jos stiprioji pusė.
Tuomet Vilija prisiminė vaikystės svajonę – mediciną. Ji nutarė tapti slaugytoja. Įstojusi mokytis Vilija įsiprašė padirbėti Lazdynų ligoninėje traumatologijos skyriuje – sterilizavo medicininius instrumentus. Vyriausioji seselė jai leisdavo vaikščioti po skyrių, ligoniams leisti vaistus. Taip pat ji turėjo galimybę dalyvauti operacijų metu. Dirbdama ligoninėje dainininkė įgijo nemažai naudingos patirties, kuri po kelerių metų labai pravertė slaugant vyrą.
Net ir prisilietusi prie medicinos ji nenutraukė muzikinės veiklos – dainavo ansamblyje ir gastroliavo.
Medicinos mokslų V.Kuprevičienė nebaigė ir ligoninėje ilgai neužsilaikė, nes sulaukė kvietimo dainuoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chore. Buvo žengtas reikšmingas žingsnis, kuris vėliau Viliją padrąsins siekti profesionalios solinės veiklos.
Vienok, nenustygstančią vietoje, žingeidžią Viliją viliojo ir nauji iššūkiai. Kadangi visada galėjo pasigirti stipriomis rankomis, baigė masažų kursus. Po to ji įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, biologijos specialybę, bet į studijų programą buvo įtraukta aukštoji matematika, kuri meniškos prigimties V.Kuprevičienei sunkiai sekėsi. Dainininkė nutarė nesikankinti ir Vilniaus universitete pasirinko socialinių mokslų studijas.
Nors įgijo socialinių mokslų bakalauro diplomą, pagal specialybę darbo neieškojo. Vilija buvo susidomėjusi psichologija ir net galvojo ją studijuoti, tačiau kaip tik tuo metu šeimoje įvyko nelaimė.
Tada įgytos medicinos, socialinių mokslų, psichologijos žinios, masažų kursai labai pravertė. Iki šiol Vilijai nelengva pasakoti apie daugiau kaip prieš ketverius metus išgyventą laikotarpį, kai jos vyras Gediminas balansavo tarp gyvybės ir mirties.
G. Kuprevičius – fizikas, vienas iš bendrovės „Ogmios centras“ įkūrėjų, „Ogmios grupės“ informacinių sistemų vystymo vadovas, meno mecenatas. Jo įkurtas paramos ir labdaros fondas „Gerasis ruonis“ suteikia galimybę talentingiems vaikams siekti svajonių.
Veiklus Gediminas visada buvo įsisukęs į nesibaigiantį darbų sūkurį. Nors turėjo daug ligų, kurios su metais išlįsdavo ir aštrėdavo, galimos tragedijos Vilija nenujautė. Viskas įvyko staiga. G.Kuprevičiui plyšo aorta. Vyras buvo visą parą operuojamas, medikai nieko gero neprognozavo.
Kad Gediminas atsigavo po operacijos ir pasveiko, Vilija vadina stebuklu.
G.Kuprevičiaus sveikimas truko maždaug metus laiko. Po operacijos Vilijos vyras nejudėjo, jį nuolat reikėjo vartyti. Ligoninėje stambų vyrą vartydavo šešiese, o kai jis atsidūrė namuose, visa slauga užgulė V.Kuprevičienės pečius. Vyro slaugymą moteris derino su darbu Operos ir baleto teatre, paauglių vaikų priežiūra. Jai labai padėjo į namus važinėjanti kineziterapiautė.
„Kai parsivežiau vyrą į namus, atėjo nerimo kupinos dienos. Juk prisiėmiau didžiausią atsakomybę už jo gyvybę. Fizinių jėgų užteko, tik kartais vidinis skausmas ašaras išspausdavo“, – prisiminė V.Kuprevičienė.
Vilija pasakojo, kad jos vyrą reikėjo ant kojų statyti kaip kūdikį. Iš pradžių buvo pasiekta, kad jis pajėgtų atsisėsti, galiausiai pradėjo mokytis vaikščioti. Metų prireikė, kad žmogus pajėgtų savarankiškai judėti. Vilija džiaugiasi, kad Gediminas aktyviai kabinasi į gyvenimą, keliauja po pasaulį, tvarko verslo reikalus. Be to, jis yra didžiausias žmonos gerbėjas.
Kai psichologiškai atsigavo po vyro ligos, Vilija sutiko nuostabią vokalo dėstytoją Romutę Tomuliauskaitę iš Vokietijos. Ši V.Kuprevičienę per trumpą laiką įstatė į tvirtas solinio dainavimo vėžes.
Profesionaliai rengti aukšto lygio solinius koncertus, akompanuojant fortepijonui, orkestrui ar fleitininkei dukrai Ievai Otilijai, Vilija pradėjo prieš metus. Daugiausia dainininkė koncertuoja su pianiste Aleksandra Žvirblyte.
Tačiau brandžiame amžiuje ryžtis užkariauti didžiąsias scenas reikia daug drąsos.
„Dar kai rengdavau nedidelius pasirodymus, išgirsdavau daug komplimentų. Aplinkiniai skatino dainuoti. Tiesą sakant, man niekada nepatikdavo dirbti chore, nors jame dainuoju daug metų. Prieš ryžtantis tapti soliste, mane gąsdino didelė dainininkų konkurencija. Tačiau šiek tiek gaila, kad tik dabar pradėjau ieškoti naujų vokalinių spalvų“, – atvirai kalbėjo Vilija.
Kai ryžosi surengti pirmąjį rimtą koncertą, atlikėja stipriai nerimavo. Tačiau baimė išgaravo, pamačius, jog pasirodymas pavyko.
Kovo mėnesį Nacionalinėje filharmonijoje pasirodė V. Kuprevičienės pirmasis solinis albumas „Meilės dvelksmas“. Jame skamba skamba populiarių G. Puccini, A. Dvoržako, Ch. Gounodo, P. Čaikovskio operų arijos, F. Loewe, F. Leháro operečių fragmentai, S. Rachmaninovo, V. Vlasovo romansai, dainos.
Balandžio mėnesį Vilija laimėjo didįjį prizą Lenkijoje vykusiame konkurse „International Master Competition for Music Teachers“.
Įrašyti albumą bei dalyvauti tarptautiniuose operos dainininkų konkursuose Viliją skatina vyras.
„Aš kartais bandau atsikalbinėti, kad mano jau ne tas amžius. Bet vyras sako, kad turint puikų balsą reikia dainuoti. Ir aš juo tikiu. Vyras yra pirmasis mano parengtų kūrinių klausytojas. Vyras jaučiasi pamalonintas, kai aplinkiniai jam mane pagiria. Gediminas ir vaikus skatina muzikuoti“, – pasakojo V.Kuprevičienė.
Kuprevičių sūnus gimnazistas Jonas mokėsi groti smuiku. Duktė Ieva Otilija profesionaliai groja fleita.
Jau keletą metų Kuprevičiai turi pomėgį vykti į įvairiuose Europos miestų operos teatruose rodomus spektaklius. Pora Milano „La Scalos“ operos teatre žiūrėjo „Trubadūrą“, Londono karališkojoje operoje – „Faustą“, Vienoje – „Makbetą“ ir „Dievų žūtį“, Veronoje – „Karmen“ ir „Madam Baterflai“, Dresdene – „Lohengriną“, Zalcburge dar kartą klausėsi operos „Trubadūras“, Milane mėgavosi Carloso Santanos koncertu.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad fizikas taip stipriai domisi menu.
„Susipažinus galvojau, kad fizikas – ne man. Bet kai pradėjome bendrauti, kai jis ėmė apie muziką kalbėti, nustebino erudicija ir išprusimu. Gedimino tėvas buvo žinomas smuikininkas, o jis pats universiteto orkestre grojo birbyne“, – kalbėjo Vilija.
Nors per metus padarė didžiulį šuolį karjeroje, atlikėja mano, kad dar nėra iki galo atsiskleidusi savo geriausių galimybių.
„Mano dėstytoja sako, kad nereikia norėti per metus užkopti į aukščiausias viršūnes. Aš ir taip pakankamai nuveikiau – mano repertuaras platus – nuo G. Puccini, G. Verdi iki V. Bellini. Ir dėstytoja tikino, kad manyje slypi dideli klodai, kad kitiems atlikėjams nepavyksta susitvarkyti su kūriniu taip, kaip man“, – savo pasiekimai džiaugėsi Vilija.
Profesionalai Vilijos balsą vadina tamsiuoju sopranu, kuris yra gilus, sodrus. Dainininkė turi savo gerbėjų ratą, kurie jos paklausyti atvyksta net iš kitų miestų. Šiemet V.Kuprevičinė koncertavo Bulgarijoje bei Kazachstane, yra pakviesta savo programą pristatyti Šveicarijoje bei Vokietijoje.
Dėka solinio dainavimo jaunystę susigrąžinusi Vilija mano, kad paversti savo balsą ypatingu yra didelis stebuklas: „Norint aplinką užburti garsais, balsas turi turėti spalvingą paletę. Vienodai plaukianti melodija – neįdomi, klausytojai tuoj pat užmigs“.
Vilijos ne tik profesinė veikla spalvinga. Įvairiapusiai yra ir jos pomėgiai. Dar studijuodama Vilniaus konservatorijoje dainininkė aktyviai lankė karatė užsiėmimus. Kovos menai jai gerai sekėsi, treneris netgi prognozavo galimybę atstovauti Lietuvos rinktinėje. Tačiau po kelerių metų vokalistė iš kovos menų pasitraukė.
Jai taip pat siūlė jėgas išbandyti ir sunkiojoje atletikoje.
„Buvau fiziškai stipri, tad galėjau sunkumus kilnoti. Sporto salėje vyrai amą prarasdavo matydami kokius svorius kilnoju“, – juokėsi Vilija, kuri džiaugiasi, kad netapo sunkumų kilnotoja.
Šiuo metu V.Kuprevičienė rengiasi laikyti motociklo vairavimo kursus. Prieš dvejus metus Gediminas įgyvendino seną žmonos svajonę – gimtadienio proga padovanojo motociklą.
„Pabandžiau pralėkti – labai patiko“, – kalbėjo dainininkė.
Paradoksalu, bet V.Kuprevičienė labai bijo traumų. Ji yra nukritusi ir nuo arklio, ir nuo motociklo. Tačiau ekstremalių užsiėmimų solistė atsisakyti nežada.
***
Spalio 28 d. 18 val. IV tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis. Taikomosios dailės muziejuje „Balso ir fortepijono viražai“. Koncertuos Vilija Kuprevičienė ( sopranas) ir Aleksandra Žvirblytė ( fortepijonas).
Programoje:
M. K. Čiurlionis – Trys preliudai. Atl. A. Žvirblytė.
V. Kairiūkštis – „Nukelk man saulę“;
G. Puccini – Mimi arija iš op. „Bohema“;
G. Verdi – Leonoros arija iš op. „Il Trovatore“;
V. Bellini – Džiuljetos arija iš op. „I Capuleti e I Montecchi“;
L. Arditi – Il Bacio. Atl. V. Kuprevičienė, A. Žvirblytė.
F. Chopin – Valsai Op.69 Nr.1, Op.64 Nr.1,2. Atl. A. Žvirblytė.
G. Verdi – Violetos arija iš op. „La Traviata“;
A. Dvořák – „Když mne stara matka“;
A. Dvořák – Undinės arija iš op. „Undinė“;
G. Verdi – Elenos bolero iš op. „Sicilian vespers“. Atl. V. Kuprevičienė, A. Žvirblytė
