Spektaklio režisierius ir idėjos autorius yra žinomas jaunosios kartos kino režisierius Ričardas Matačius. Jis sukūrė per dešimtį įvairaus žanro trumpametražių filmų, o dabar debiutuoja teatro scenoje.
Savo „Coliukėje“ režisierius siekia pasakos pasaulį perteikti jungdamas originalius multimedijos vaizdus su aktorių vaidyba.
Per trimatį vaizdą kūrėjai bando pažvelgti į „Coliukės“ pasaulį šių dienų vaiko akimis.
Aktoriai – vaizdų kokone
Spektaklio pagrindą sudaro vaizdo projekcijos ir aktorių vaidyba, beveik visiškai atsisakyta dekoracijų. Aktoriai veikia savotiškame projekcijų kokone, kuris žiūrovus supa 180 laipsnių kampu. Jie vaidina nuolat kintančioje aplinkoje – iliustratorius Artiomas Brančelis sukūrė beveik dvi dešimtis skirtingų projekcijų.
„Man buvo svarbu, kad vaikas tarsi įsilietų į pasakos pasaulį, taptų jo dalimi, jaustų jį čia ir dabar.
Norėjau eklektiško spektaklio, todėl kone kiekviena jo scena bus skirtinga, lydima vis kitos projekcijos. Erdvė, kurioje atsiduria spektaklio veikėjai ir žiūrovai, - ir niūri, ir šviesi, vaizduoja ir mišką, ir povandeninį pasaulį, net kosmosą“, – pasakojo režisierius.
Anot R.Matačiaus, „Coliukė“ – tai pirmiausia pasaka apie laisvą žmogų, kuris žingsnis po žingsnio atranda pasaulį. Nors heroję nuolat kažkas veda už rankos, nurodo kryptį, visą kelią ji privalo įveikti pati.
„Ši pasaka apie tai, kaip iš mažo grūdo išauga didelis žmogus“, – teigė režisierius.
Teatre – ne naujokas
Nors kūrėjas spektakliu „Coliukė“ debiutuoja kaip teatro režisierius, šiame pasaulyje jis nėra naujokas. 2015-aisiais bendras R.Matačiaus darbas su Jaunimo teatro aktore ir režisiere Aušra Pukelyte – spektaklis paaugliams „Teritorija“, taip pat sukurtas derinant aktorių darbą su filmuotais vaizdais, – buvo įvertintas Auksinio scenos kryžiaus nominacija.
Pasak R.Matačiaus, būtent „Teritorija“ ir paskatino išbandyti jėgas režisuojant ne filmą, o spektaklį.
„Mintis perkelti į teatro sceną H.Ch.Anderseno „Coliukę“ brendo apie dvejus metus. Gerai įsivaizdavau, kaip ši pasaka galėtų atgimti, materializuotis teatre“, – dėstė R.Matačius.
Teatrinėje „Coliukės“ interpretacijoje paliečiama daug temų. Jos atskleidžiamos pasitelkus pasakos personažus – varles, pelę su kurmiu, vabalus ir kitus. Spektaklyje kalbama apie tinginystę, stagnaciją, pokyčių baimę, kartų konfliktą, tradicijų puoselėjimą ir jų primetimą. Labai svarbi ir tolerancijos tema, taip pat lyderių ir prisitaikėlių paveikslai.
Herojė – tarsi veidrodis
Coliukė spektaklyje vaizduojama kaip laisva, savo kelio ieškanti asmenybė.
„Coliukę pavadinčiau ne pagrindiniu, o visa siejančiu personažu. Ji – kaip veidrodis: nuolat užduoda klausimus, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti savyje. Pati Coliukė nieko neteigia – ji tik klausia. Spektaklyje nėra pateikiama nė vieno atsakymo. Juos žiūrovas turi atrasti pats“, – aiškino R.Matačius.
Pasak pagrindinį vaidmenį kuriančios aktorės Dalios Morozovaitės, Coliukė – tai gaivališkas pradas, iš kurio dar nežinia kas išaugs. Ji lipdo, renka save kaip dėlionę, kuria savo vidinį „aš“ ilgoje kelionėje. Ši kelionė simbolizuoja žmogaus kelią į save ir savęs atradimą.
„Spektaklyje bendraujama su vaikais ne kaip su mažaisiais, nepatyrusiais žiūrovais, o atvirkščiai – kaip su lygiaverčiais partneriais, iš kurių mes patys galime daug ko pasimokyti. Dėl to man pačiai įdomu pamatyti jų reakciją, suprasti, kas juos paveikė labiausiai, ir pagal tai tobulinti savo personažą, papildyti jo paveikslą naujomis įžvalgomis, emocijomis, suteikiant jam dar daugiau gelmės“, – kalbėjo aktorė D.Morozovaitė.
Nevengė baisių scenų
Spektaklis skiriamas vaikams nuo 6–7 metų. Tokio amžiaus žiūrovai jau suvokia tėvų santykius, supranta skirtingų socialinių sluoksnių padėtį.
Režisierius R.Matačius vaikams kuria pirmą kartą.
„Man patinka spektakliai, kuriuose nesistengiama pataikauti vaikų auditorijai, vaidinti vaikiškai. Spektaklyje yra ir baisių scenų – aš nebijau to rodyti. Esu įsitikinęs, kad ne mes turime nusileisti iki vaiko lygio ir ne vaiką iki savojo pakelti – privalome gerbti vienas kitą“, – teigė režisierius.
Anot jo, spektaklyje nemoralizuojama ir nebaksnojama pirštu, rodant, kas yra gerai, o kas – blogai.
„Svarbu, kad vaikai patys pasidarytų išvadas, interpretuotų spektaklyje perteiktą žinutę. „Coliukėje“ nėra gerų ar blogų personažų – nė vienas jų nėra pasmerkiamas ar nuteisiamas“, – pasakojo R.Matačius.
Premjeriniai „Coliukės“ spektakliai Valstybiniame jaunimo teatre – lapkričio 26 ir 27 d. 12 ir 15 val.
Dirbo gausi kūrėjų komanda
Pagrindinį Coliukės vaidmenį spektaklyje kuria aktorės D.Morozovaitė ir J.Dambrauskaitė. Taip pat vaidina K.Andrejauskaitė, I.Ciplijauskas, N.Gadliauskas, A.Kazanavičius, J.Matekonytė, K.Ovčinikaitė, A.Pukelytė, S.Sipaitis, S.Storpirštis.
Kuriant trimatę teatrinę „Coliukės“ interpretaciją dirbo profesionalų komanda. Tai – ne tik patyrę Jaunimo teatro aktoriai, bet ir vaizdo projekcijų inžinierius J.Vencius, animavęs iliustratoriaus A.Brančelio sukurtus vaizdus.
Itin svarbus vaidmuo „Coliukėje“ tenka muzikai, kurią sukūrė kompozitorius M.Bialobžeskis. Spektaklio muzikinis takelis apims įvairius muzikos žanrus – nuo elektronikos iki akustikos, net atmosferinių garsų.
Kostiumus sukūrė B.Bocullaitė. Jie – techniškai sudėtingi, įspūdingi ir puikiai perteikiantys režisieriaus sumanymą. Pjesės autorė – G.Garnelytė.
