Daugumai mieste visko užtenka
Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro (SPSC) specialistai, išanalizavę pateiktus socialinės apklausos duomenis, konstatavo, jog šiuo metu tik nedidelė dalis uostamiesčio gyventojų pasigenda jiems aktualių kultūros renginių.
Lyginant naujausius duomenis su ankstesniąja prieš ketverius metus atlikta panašia socialine apklausa, visiškai patenkintų kultūros įstaigų veikla žmonių mieste padaugėjo daugiau nei 2,5 karto.
„Dažniausiai žmonės įvardija dvi paskatas lankytis kultūros renginiuose: 62,9 proc. nurodė, jog tai – viena iš laisvalaikio leidimo formų, 37 proc. jais domisi tik todėl, kad pasitaikė proga, kas nors pakvietė arba susigundė galimybe pamatyti kažką įdomaus nemokamai“, – sakė SPSC direktorius Liutauras Kraniauskas.
Paaiškėjo, jog klaipėdiečių, kurie visiškai patenkinti miesto kultūra, per ketverius padaugėjo nuo 17 iki 47,1 proc.
Pastebimai sumažėjo skundų, kad kultūringai publikai mieste esą nėra ką veikti. Tokių žmonių, kurie nepatenkinti kultūros įstaigų siūlomais renginiais, sumažėjo – nuo 17 iki 6,9 proc.
Didžiajai daliai apklaustųjų (daugiau nei 63 proc.) nieko netrūksta – jų kultūriniai poreikiai visiškai patenkinami.
Jūros šventė – iškiliausias renginys
Klaipėdiečiams labiau patinka atvirose miesto erdvėse, o ne kamerinėse ir uždarose patalpose vykstantys kultūros renginiai. Todėl, kad už koncertus Kruzinių laivų terminale, Teatro aikštėje jiems dažniausiai nereikia mokėti.
Net pusės apklaustųjų nuomone, tradicinė Jūros šventė, į kurią įsuktos ko ne visos uostamiesčio įmonės, kultūros įstaigos ir organizacijos, yra pats pats gyviausias ir įdomiausias kultūros renginys pajūryje.
Klaipėdiečius domina ir kiti masiniai renginiai: Dangės upėje ir Jūrų uosto akvatorijoje vykstantis laivų paradai, tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“, socialinės paramos sunkiems ligoniams akcijos „Vilties bėgimas“, Klaipėdos pilies džiazo ir Šviesų festivaliai, – pažymėjo L.Kraniauskas.
Palankiai įvertintos beveik visos uostamiestyje veikiančios kultūros įstaigos ir jų organizuojami renginiai. Klaipėdiečiai dažniau traukia į apskrities ir miesto viešąsias bibliotekas, neapsiribojančias vien naujų knygų pristatymais – ten vyksta įdomūs koncertai, parodos, net mugės.
Senjorai nesukrapšto pinigų kultūrai
Lietuvos jūrų muziejus – vienas populiariausių šalyje, tačiau ne klaipėdiečiai, o iš kitų vietovių atvykę turistai yra nuolatiniai lankytojai. Svečius labiausiai domina jūros gyvūnų atrakcijos delfinariume, nors bilietai nėra pigūs. Uostamiesčio gyventojams užtenka keliskart ten apsilankyti, jau apžiūrėti muziejaus eksponatai jų nedomina.
Daugiau klaipėdiečių sutraukia Jūrų muziejaus darbuotojų Smiltynėje organizuojami švietėjiški užsiėmimai, paskaitos vaikams ir suaugusiems. Tuomet pasinaudojama galimybe nemokai apžiūrėti muziejaus ekspozicijas.
Mažosios Lietuvos istorijos, Laikrodžių, Klaipėdos pilies muziejai, kur svečiams irgi reikia pirkti bilietus, lankomi priešokiais –salės šiek tiek apmirusios, pustuštėsi. Tačiau klaipėdiečiai jų veiklą vertina palankiai.
Klaipėdos muziejuose ir bibliotekose vykstančiuose renginiuose dažniau sukinėjasi vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai. Daugelis jų stokoja lėšų pramogoms, negali lankytis mokamuose kultūros renginiuose.
Tokią tendenciją įžvelgia ir L.Kraniauskas: „Apklaustieji nurodė, kad jų norus dažniau lankytis kultūros renginiuose, žiūrėti dramos ir muzikinio teatrų spektaklius kausto ne tik laiko stoka, bet ir asmeninio biudžeto galimybės“.
Įdomūs renginiai vyksta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose, tačiau daugiau žmonių susirenka tik atidarant parodas, kai nereikia mokėti už bilietus. Privačios meno galerijos irgi neprisišaukia lankytojų.
Vesternai ir siaubo filmai nepatinka
Apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 600 respondentų, atskleidė pagrindinius statistinių klaipėdiečių pomėgius, jų estetinį skonį.
Pasirodo, jiems labiau patinka istoriniai romanai, knygos apie sveiką gyvenseną, garsių žmonių biografijos ir autobiografijos.
Klaipėdiečiai mėgsta komedijas, dokumentinius filmus, detektyvus. Juos labiau vilioja populiarioji, o ne klasikinė ar liaudiška muzika, nors Koncertų salės programos beveik niekuo nenusileidžia sostinėje vykstantiems renginiams.
Statistinis klaipėdietis nesižavi moderniaisiais menais, filosofine literatūra, koviniais filmais, vesternais, fentezi žanro kūriniais, yra abejingas sunkiojo metalo, indie, soul ir funk muzikai, bet mėgsta klausytis tradicinio džiazo.
Tokiems rimtuoliams, pasak L.Kraniausko, sunku ištverti kino salėje žiūrint kokį nors kvapą gniaužiantį siaubo filmą – jie ten galėtų sėdėti nebent norėdami išvengti šaižių sunkiojo roko, soul ir funk stiliaus muzikos garsų.
Dažnas klaipėdietis, greičiausiai išpaikintas nemokamų Pilies džiazo festivalių su pasaulinio garso žvaigždėmis, raukosi, kai jam primenama, jog džiazo be svingo nebūna kaip ir renginių be pinigų už bilietus į koncertus.
Nors Klaipėda nuo seno garsėja kaip liberalų citadelė, gyventojams labiau prie širdies socializmo idėjos – jie niekaip nesupranta, kodėl, pavyzdžiui, Vilniuje arba Kaune džiazo mylėtojai perka bilietus į visus festivalinius renginius.
Tokio uostamiesčio kultūros fenomeno nepaaiškina ir jį valdantys liberalai, nors nemokamos, net kultūros įstaigų paslaugos visuomenei kertasi su laisvosios rinkos ekonomika, kitomis pamatinėmis liberalizmo vertybėmis.
Džiazas – liberalų dovana ar politika ?
Daugeliui miestiečių patinka, kad Pilies džiazo festivaliuose bent jau simboliškas kaip muzikantas pasirodo Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas – trimito virtuozas. Jis yra šio festivalio sumanytojas ir įkvėpėjas.
Tačiau yra ir tokių klaipėdiečių, liberalams oponuojančių politikų, kurie V.Grubliauską net tarybos posėdžiuose ragina šlovinti miestą kitaip – padėjus trimitą susitelkti į prioritetinių infrastruktūros objektų tobulinimo ir statybos, komunalinio ūkio, įvairių meno bei kultūros sričių plėtros projektus.
Klaipėdos džiazo festivalių organizatoriai, atrodo, ir toliau nelups pinigų iš melomanų už bilietus į koncertus, nors kai kurie jų nėra skurdžiai, tikrai galėtų papurtyti pinigines – remti gražų muzikinį renginį iš savos kišenės.
„Nemokami koncertai yra sena Pilies džiazo festivalių tradicija, tai – valstybinių ir privačių uosto įmonių, kitų rėmėjų ir organizatorių dovana mylimam miestui, jo gyventojams“, – ne kartą yra pažymėjęs V.Grubliauskas.
„Įdomių renginių mieste užteks ir kitąmet, kai Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine. Dar kovojame dėl 2022 metų Europos kultūros sostinės titulo“, – pasakojo savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Kultūros ministerijai pateikta savivaldybės programa „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“, aprėpianti svarbiausias miesto kultūros ir meno sritis, jungianti įvairius projektus, buvo pripažinta geriausia vertinant kandidatų į Lietuvos kultūros sostinės titulą paraiškas.
Miesto politikai pastaruoju metu irgi suaktyvėjo – atkreipė didesnį dėmesį į gyventojų, o taip pat ir į kultūros produktų kūrėjų bei skleidėjų poreikius, skaudžiausias problemas, su kuriomis jie susidūria.
Nuspręsta iki 2019-ųjų investicijas į kultūros sektorių padvigubinti, rengiama nauja Klaipėdos kultūros strategija.
„Šie žingsniai rodo, jog kultūra šiandien tampa vienu svarbiausių miesto prioritetų“, – tvirtina V.Grubliauskas.