Spektaklis bus parodytas vasario 15 – 19 dienomis. Kartu su režisiere Dalia Ibelhauptaite didingą muzikos kūrinį ruošia maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir būrys geriausių operos solistų su E.Montvidu-Faustu priešakyje.
Vienas ryškiausių Lietuvos tenorų pastaruoju metu dainuoja tokiuose teatruose kaip Londono „Covent Garden“ Karališkoji opera, „La Monnaie“ opera Briuselyje, Santa Fe opera JAV, Versalio karališkoji opera Paryžiuje, „Komishe Oper“ Berlyne ir daugelis kitų. Jo pasirodymai sutinkami su didžiuliu publikos ir ekspertų entuziazmu, o Lietuvoje – ir ilgesiu.
Pats solistas ne kartą yra sakęs, kad grįžti dainuoti į gimtąją šalį jam visada norisi. Jis laukia šių progų – ypač su „bohemiečiais“, nes yra vienas ištikimiausių šios šeimos narių, čia sukūręs savo svarbiausius vaidmenis: pirmąjį Rudolfą, apdovanojimais įvertintą Verterį ir išskirtinį Lenskį.
„Fausto“ projektui D.Ibelhauptaitė subūrė vieną stipriausių desantų. Scenoje išvysime Vokietijoje dirbančius Laimoną Pautienių ir Almą Švilpą, neseniai visus sužavėjusį Skarpijos vaidmeniu „Toskoje“, Tadą Girininką, kurio naujausius vaidmenis greitai teks skaičiuoti dešimtimis, iš motinystės atostogų grįžusią žavingąją Ievą Prudnikovaitę, išraiškingąją „Trubadūro“ Azučeną – Jovitą Vaškevičiūtę ir kitus artistus.
Svarbiu momentu „Fauste“ taps ir kūrybinės komandos sugrįžimas. Po 5 metų pertraukos Kongresų sceną pažaboti vėl imsis garsūs britų teatro profesionalai, šiandien jau įvertinti ne vienu apdovanojimu: šviesų dailininkas Peteris Mumfordas ir scenografas Dickas Birdas.
Šie kūrėjai buvo pirmieji, ėmęsi neįtikėtinų ir ambicingų „bohemiečių“ planų. Būtent jų išmonė pagimdė legendinę „Bohemą“, „Svynį Todą“, „Oneginą“. Per pastaruosius penkerius metus P. Mumfordo pavardė tapo neatskiriama Niujorko „Metropoliten Opera“ afišų dalis, o D.Birdo darbai puošia Londono „Covent Garden“, Anglijos nacionalinės ir Berlyno operos teatrų scenas.
Prie jų prisijungs ir Jonas Morrellis, publikos gerai pažįstamas ir jau spėtas pamėgti kostiumų dailininkas, kurio sudėtingiausius užmojus įgyvendinti šį kartą padės ne kas kitas, o paties Juozo Statkevičiaus mados namai.
D. Ibelhauptaitė be galo džiaugiasi tokiu bendradarbiavimu: „Tai tik parodo, jog visi mūsų kūrėjai yra aukščiausios klasės profesionalai, pasirengę dirbti kartu pačiais svarbiausiais kūrybiniais momentais. Nors kai kam tokio lygio pajėgų susibūrimas Kongresų salėje gali atrodyti tikra beprotybė.“
Plačiau pristatydama naująjį spektaklį, režisierė daug dėmesio skyrė pasirinktam laikmečiui – juk „Faustą“ visi žinome nuo mokyklos, kaip operą įkvėpusį J.W.Goethe's šedevrą. Juo visais laikais domėjosi ir kompozitoriai, – šios istorijos interpretacijų rasime ir L.van Beethoveno, R.Schumanno, H.Berliozo, F.Liszto, R.Wagnerio kūryboje.
„Ch.Gounod „Faustas“ – vienas didžiausių ir sudėtingiausių operos kūrinių, kurio pagrindines melodingas ir virtuoziškas Fausto, Mefistofelio, Margaritos arijas atlikti yra prestižas geriausiems pasaulio operos solistams. Ilgą laiką tai buvo viena populiariausių operų. Pastaruoju metu ji statoma kiek rečiau, nes ne visi kolektyvai gali sau leisti tokios didelės apimties kūrinį ir jam reikalingus išteklius. Būtent dėl to tai ir tapo mūsų dešimtmečio iššūkiu“, – pasakojo D.Ibelhauptaitė.
Režisierės įsitikinimu, puikiai žinoma Fausto istorija aktuali ir šiandien, kai gyvename pasaulyje, kuris skatina galvoti apie tai, ko dar nepadarėme, nesuspėjome, nepasiekėme. „Labai skubame gyventi ir galvodami, kad kiekviena proga yra vienintelė, dažnai linkstame į kraštutinumus. Šiandien mes siekiame ne mokslo, žinių, dvasinių vertybių, o materialinių turtų. Būtent į tai ir atsigręžia Mefistofelio suviliotas Faustas, savo gyvenimo saulėlydyje vienišas leidžiantis dienas mokslininkas.
Šią viduramžiais besirutuliojančią istoriją galima lengvai perkelti į mūsų dienas, tačiau tiek Goethe's, tiek Gounod kūriniai savyje turi kažkokios ypatingos mistikos, kurią norisi kažkaip išlaikyti. Iš dalies dėl to mes pasirinkome 1870-ųjų Paryžių, Prancūzų–Prūsų karo išvakares – tikrojo dekadanso, hedonizmo laikus, talpinusius velniškus malonumus, pramogas ir didžiulį religingumą, dieviško grožio katedras, Valpurgijos nakties orgijas, įspūdingus kabareto pasirodymus ir... žiaurų skurdą.
Taip pasakojime išlieka magiška skraiste apgaubto laikmečio žavesio, leidžiančio mums imtis daugybės ryškių ir drąsių vizualių sprendimų bei išlaikyti tą visus paskandinusį paleistuvystės rūką bei plonytę liniją, skiriančią meilę ir žvėrišką aistrą.
Žinoma, tai nebus nei istorinis spektaklis, nei tuštybių mugė, – ruošiantis šiam darbui norėjosi gilaus, mąslaus kūrinio bei galimybės pažvelgti į gerai žinomą istoriją iš tam tikros distancijos. Juk čia nagrinėjamos mums visiems svarbios temos apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume paaukoti vardan savo svajonės. „Faustas“ narplioja aštriausias žmogaus aistras ir vidinius konfliktus, jo nesustabdomą norą turėti vis daugiau ir daugiau“, – aiškino režisierė.
Pasak D.Ibelhauptaitės, „Fausto“ premjera be abejonės pavergs melomanus, didžiulėmis arijomis ir ryškiais muzikiniais numeriais. Be to, spektaklis bus itin vizualus – tiek scenografas, tiek ir kostiumų dailininkas darbuojasi pasinėrę į pasirinktą laikmetį, atveriantį jiems beribes fantazijos galimybes.
Tiesa, laimingos pabaigos, kaip ir pridera operai, režisierė nežada: „Nepanašu, kad Faustas kada nors galėtų grįžti atgal. Jis nusigyvena tiek, kad tampa savo paties iškamša, praranda ne tik savo žmogiškąją šviesą, bet sudaužo ir kitų gyvenimą.“
„Vilnius City Opera“ premjera – Ch.Gonod“Faustas“ – vasario 15-19 d. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus platina „tiketa.lt“
