„Mes stengiamės, kad tokie geri lietuviškos muzikos kūriniai būtų pristatyti publikai ir jos pripažinti. Todėl šioje srityje esame pirmeiviai“, – kalbėjo naująjį veikalą rengiantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) meno vadovas Gintaras Rinkevičius.
Kol lietuviškąsias roko operas skaičiuojame rankų pirštais, maestro nepabūgo būti ledlaužiu šioje srityje.
L.Vilkončiaus roko opera „Eglė“ – jau ne pirmas didelės apimties lietuvių kompozitoriaus darbas, kurio su savo vadovaujamu kolektyvu ėmėsi G.Rinkevičius.
Pernai Kongresų rūmuose nuskambėjo nepelnytai ilgai premjeros laukusi Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“, anksčiau LVSO su G.Rinkevičiumi įrašė Felikso Bajoro operą „Dievo avinėlis“.
Dėmesys – partitūrai
„Būta ne vieno bandymo pastatyti „Eglę“, bet visi baigėsi nesėkmingai.
Kodėl kūrinio ėmėmės dabar? Manau, Lietuvos publikai verta susipažinti su šiuo darbu tiek dėl gilios filosofinės jo idėjos, tiek dėl talentingai parašytos muzikos.
Tokio kūrinio atsiradimas yra Lietuvos muzikos gyvenimo įvykis“, – tvirtino G.Rinkevičius.
Tik dėl jo užsispyrimo ši opera pagaliau išvys scenos šviesą.
Žaibiškai iššluoti bilietai ir papildomas spektaklis liudija, kad publika išsiilgusi lietuvių kūrėjų darbų.
„Eglę“ rengianti kūrėjų grupė daugiausia dėmesio teikia muzikos partitūrai – bus pristatyta pusiau koncertinė operos versija. Sceninį pavidalą kūriniui suteiks režisierė Dalia Ibelhauptaitė kartu su savo asistentu Gediminu Šeduikiu.
Scenos vilkai ir naujokė
L.Vilkončiaus kūriniui pagal archajiškiausią lietuvių tautos mitą „Eglė žalčių karalienė“ ir poeto Sigito Gedos libretą atlikti maestro surinko puikią komandą.
Pagrindinį Eglės vaidmenį atliks jauna, perspektyvi solistė Monika Pundziūtė, nuskynusi muzikinio projekto „X faktorius“ laurus. Jai talkins visas būrys tikrų scenos vilkų.
Žilvino vaidmenį atliks Jeronimas Milius, Eglės brolius Girinį, Kariūną ir Artoją – Česlovas Gabalis, Tadas Girininkas ir Mindaugas Zimkus, o tarpininko Rupūžės vaidmuo patikėtas aktoriui Vladui Bagdonui.
Gelbės tikėjimas
Roko operos „Eglė“ idėją autoriui prieš 40 metų pasiūlė šviesaus atminimo V.Kernagis, baigdamas studijas Maskvoje. Šios operos režisūra turėjo būti jo diplominis darbas. V.Kernagio iniciatyva projekte atsirado ir S.Geda.
Tačiau libretui įstrigus premjera anuomet nepasirodė, o kūrinį užbaigus V.Kernagio jis jau nebedomino.
Visus prabėgusius dešimtmečius L.Vilkončius ieškojo būdų pristatyti žiūrovams savo darbą. Kūrėjai juo susidomėdavo, bet planai žlugdavo negavus finansavimo.
„Eglės“ pastatymas ir šįkart nesulaukė finansinės paramos.
Tiki išliekamąja verte
Anot G.Rinkevičiaus, „Eglė“ – filosofinis kūrinys, kaip ir S.Gedos eilės.
„Kūrinio siužeto linija – tokia, kaip ir žinomos pasakos, tačiau veikėjai įgijo simboliškesnę prasmę. Librete susiduria žemės ir vandens pasauliai, o Žaltys tampa visatos valdovu. Veikale nagrinėjamos bendražmogiškos idėjos“, – aiškino maestro.
Anot jo, tai nėra proginis paviršutiniškas kūrinys, kuris po premjeros bus padėtas į šalį.
„Eglė“ – išpuoselėtas, subrandintas, talentingai parašytas darbas, kuriame daug geros ir įdomios muzikos. Galėtume jį palyginti su legendine roko opera „Jėzus Kristus – superžvaigždė“.
Pavyzdžiui, Eglės arija iš pirmojo veiksmo, net ir baigus rodyti spektaklius, turėtų toliau skambėti kaip įdomus kūrinys“, – dėstė projekto iniciatorius G.Rinkevičius.
L.Vilkončiaus roko operos „Eglė“ premjera Vilniaus Kongresų rūmuose – gegužės 11 ir 13 d. 19 val. Bilietų kaina – 14–34 Eur.
