Ypatingas vakaro svečias – charizmatiškasis prancūzų arfininkas Xavier de Maistre. Anot įtakingo muzikos žurnalo „Gramophone“, šis arfininkas yra aukščiausio lygio virtuozas, jo interpretacijos giliamintės ir pasižymi begaline muzikinių niuansų įvairove.
Pietryčių Prancūzijoje, Tulone gimęs X.de Maistre mokytis groti arfa pradėjo devynerių metų. Vėliau studijavo Paryžiuje, 1998 m. tarptautiniame arfininkų konkurse Blumingtone (Indianos valstija, JAV) pelnė I premiją ir iškart buvo pakviestas groti prestižiniame Vienos filharmonijos orkestre.
Atlikėjo repertuaras itin gausus, jam savo kūrinių yra parašiusi viena ryškiausių Suomijos kūrėjų Kaija Saariaho, be to, jis dažnai atlieka plačiai žinomų kompozicijų aranžuotes arfai. X. de Maistre koncertavo su svarbiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais, diriguojamais tokių batutos meistrų kaip B. de Billy, L. Bringuieras, D. Gatti, K. Järvi, P. Jordanas, R. Muti, A. Orozco-Estrada ar A. Previnas.
Arfininkas yra pasirašęs išskirtinę garso įrašų leidybos sutartį su kompanija „Sony Music“, - ji jau išleido jo įgrotas J. Haydno, J. Rodrigo, A. Ginasteros kūrinių kompaktines plokšteles. Nuo 2001 m. X. de Maistre dėsto Hamburgo muzikos akademijoje, nuolat veda meistriškumo kursus Niujorko Juilliardo muzikos mokykloje, Tokijo Toho universitete bei Londono Trejybės muzikos koledže. Atlikėjas groja arfos gamintojų „Lyon & Healy“ instrumentu.
Su LNSO svečias atliks ugningų sąskambių kupiną populiąrųjį ispanų kompozitoriaus Joaqu?no Rodrigo „Aranchueso koncertą“. Originaliai šis kūrinys buvo parašytas klasikinei gitarai, o šįvakar skambės kūrinio solisto partijos aranžuotė arfai.
Šį J.Rodrigo koncertą gitarai įkvėpė Madrido apylinkėse ant Tacho upės krantų plytinčios įspūdingos 300 akrų septynių Aranchueso sodų platybės, Ispanijos Burbonų karalių šeimos vasaros rezidencijos dalis. Muzika autorius siekęs atkurti „magnolijų aromatą, paukščių čiulbėjimą ir trykštančių fontanų skambesį“ – tai pojūčiai, kuriuos, apsilankęs Aranchueso soduose, galėjo patirti kone aklas kompozitorius. Visa tai koncerte J.Rodrigo perteikė derindamas gimtosios Ispanijos folkloro, senosios bažnytinės ir baroko muzikos bruožus.
Choras ir orkestras koncerte atskleis temperamentingojo brazilų kompozitoriaus Heitoro Villa-Loboso kūrybinį portretą atlikdami, ko gero, populiariausią šio autoriaus simfoninę pjesę iš ciklo „Raudos“ (dažniausiai muzikinėje literatūroje vartojamas pavadinimas portugalų kalba „Ch?ros“). Pasakojama, kad iš pradžių kompozitorius šioje pjesėje panaudojo poeto Catulo da Paix?o Cearenses eiles, tačiau šio giminaičiai kreipėsi į teismą dėl autorių teisių ir H.Villa-Lobosas buvo įpareigotas poetinį tekstą pašalinti; vietoj jo tiesiog įrašė raidės „a“ vokalizavimą. Tačiau šiandien kūrinys dažniausiai atliekamas su poeto eilėmis.
Koncertą vainikuos pasaulinį populiarumą pelniusi Carlo Orffo sceninė kantata „Carmina Burana“. Jos tekstai paimti iš rankraščių, rastų vienuolyne Bavarijos Alpių papėdėje. XIII a. sukurti tekstai buvo aptikti 1803 m., o išspausdinti 1847 m. Tai keli šimtai eilėraščių, daugiausia lotynų kalba. C.Orffas pasirinko eiles apie gamtą, meilę, užstalės ir satyrines dainas, o visam kūriniui parinko paantraštę „cantiones profanae“ (pasaulietinės giesmės).
Minėtame poezijos rinkinyje C.Orffas matė iš viduramžių rankraščio perspausdintą miniatiūrą – besisukantį Fortūnos ratą. Šis piešinys jam padiktavo kantatos idėją: kūrinio pradžioje ir pabaigoje dainuojama apie nepermaldaujamą likimą, o viduryje parodomi įvairūs žmogaus gyvenimo vaizdai.
Filharmonijos 76-ojo sezono pabaigai skirtas orkestro muzikos koncertas „Carmina burana“ vyks gegužės 19 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.