Praėjusią savaitę pagaliau baigėsi keturis dešimtmečius trukusi L.Vilkončiaus kūrybinė kelionė – Vilniaus Kongresų rūmuose nuskambėjo ilgai kompozitoriaus brandinta roko opera „Eglė“ pagal archajiškiausią lietuvišką mitą.
Libreto autorius – poetas Sigitas Geda. Šio momento laukė ne tik autorius. Žaibiškai iššluoti bilietai į du spektaklius liudijo, jog publika išsiilgusi tokio žanro lietuviškų kūrinių.
Stimulas – patriotizmas
Jos autoriaus L.Vilkončiaus pastangos pristatyti žiūrovams savo darbą praeityje vis žlugdavo negavus finansavimo – G.Rinkevičiui tai netapo kliūtimi, nors projektas ir buvo nuostolingas.
„Stengiamės, kad geri lietuviški kūriniai būtų pristatyti publikai ir jos pripažinti“, – aiškino maestro.
„Eglė“ – ne pirmas didelis lietuviškas veikalas, kurį jo vadovaujamas kolektyvas prikėlė gyventi.
Opera skambėjo aktualiai
L.Vilkončiaus darbas daug kuo nustebino gerąja prasme. Nedažnai scenos veikaluose susipina taip talentingai sukurta muzika ir toks vaizdingas, filosofiškas tekstas kaip „Eglėje“. „Nuo pat orkestro įžangos kūrinyje suskambėjo lietuviškos intonacijos. Jos buvo juntamos beveik visą laiką, tapo natūralia operos savastimi.
Muzikologė abejojo, ar šis veikalas galėjo necenzūruotas prasiskinti kelią į sceną sovietmečiu. Anot jos, tam galėjo sutrukdyti S.Gedos libretas ir jo potekstės, bandymas vadinamąja Ezopo kalba prabilti apie to meto tikrovę. „Net ir dabar tekstas skamba aktualiai, nes esame kupini nepasitenkinimo ir kritiškumo“, – teigė Ž.Ramoškaitė.
Gal dėl to publika plojimais išskyrė iš kitų aistringą aktoriaus Vlado Bagdono, įkūnijusio Rupūžę, ariją apie Žemės žiurkes virš Lietuvos dangaus? Daugiasluoksnis S.Gedos tekstas sukėlė daug asociacijų. „Eglės“ librete išliko žinomo mito siužetinė linija, bet poetas prabilo apie visos žmonijos būties prasmę, tautos išlikimą.
Operos siužeto ašis – konfliktas tarp Jūros ir Žemės gyventojų, idiliškojo ir brutaliojo pradų, kuriuos susiejo išmintingos Rupūžės personažas. Rokas ir filosofija – neįprastas derinys, ar ne?
Solistai degė aistra
„Eglėje“ buvo ir ką padainuoti, ir ką pagroti atlikėjams. Visi šeši pagrindinius operos veikėjus įkūniję solistai – Monika Pundziūtė (Eglė), Jeronimas Milius (Žilvinas), V.Bagdonas (Rupūžė), Česlovas Gabalis (Girinis), Tadas Girininkas (Kariūnas), Mindaugas Zimkus (Artojas) turėjo kur parodyti savo vokalinę meistrystę.
L.Vilkončius be reikalo nuogąstavo, kad sunkiai ras dainininkų sudėtingoms vokalinėms partijoms. Visi solistai pasirodė tobulai. „Kontrastingi balsai puikiai tiko operai. Ir kaip gerai visi artistai suvaidino sudėtingomis sąlygomis! Režisieriams (Dalia Ibelhauptaitė ir Gediminas Šeduikis) pavyko minimaliomis priemonėmis perteikti visą istoriją. Ypač išradinga buvo apgaulės scena, kurioje avelę „vaidino“ pagalvė“, – dalijosi įspūdžiais Ž.Ramoškaitė.
Svarbus vaidmuo operoje teko ir choro „Bel Canto“ solistams (vadovas Egidijus Kaveckas), prabilusiems jūros gyventojų balsais.
Eglės vaikus įkūnijo Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai. „Eglės“ kūrėjai atliko milžinišką darbą.
Būtų apmaudu, jei dabar jis keliautų į lentyną.
