Filharmonijos scenoje su LNSO pasirodys italų violončelininkas Mario Brunello, kurio įspūdinga tarptautinė karjera prasidėjo iškart po pergalės prestižiniame tarptautiniame P.Čaikovskio konkurse 1986-aisiais. Italų virtuozui patikėta solisto partija festivalio užsakymu parašyto lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinio „Vidurnakčio saulė“ pasaulinėje premjeroje.
Koncerte dar skambės Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos cis-moll IV dalis Adagietto, dažnai vadinama simfoninės lyrikos kvintesencija, bei dvi simfoninės Felixo Mendelssohno-Bartholdy partitūros.
Nacionalinės filharmonijos scenoje solo violončele griešiantis Mario Brunello koncertuoja su pripažintais pasaulio kolektyvais – tai Londono, Karališkosios, Miuncheno, Prancūzijos radijo filharmonijų, Filadelfijos, Tokijo NHK, Šv. Cecilijos akademijos, Berlyno vokiečių simfoniniai, G.Mahlerio, Kioi kameriniai orkestrai ir kt.
M.Brunello bendradarbiauja su žymiausiais batutos meistrais, - Claudio Abbado kvietimu ne kartą koncertavo su Liucernos festivalio ir W.A.Mozarto orkestrais. Su šiais kolektyvais jis pasirodė ne tik solisto, bet ir dirigento amplua. Apie violončelininko kalibrą byloja jo bendradarbiavimas su smuikininku Gidonu Kremeriu, kuris buria aplink save muzikaliausius pasaulio virtuozus. Vilniuje M.Brunello girdėjome griežiantį Vilniaus kongresų rūmuose su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“.
1994-aisiais šis menininkas subūrė orkestrą „d’Archi Italiana“, su juo dažnai koncertuoja savo šalyje ir svetur. Jis taip pat yra festivalio „Suoni delle Dolomiti“ meno vadovas.
Svarbią vietą violončelininko meninėje veikloje užima kamerinė muzika. Be to, jis inicijuoja projektus, kuriuose muzika jungiama su literatūra, filosofija, teatru ar mokslo šakomis; rengia interaktyvius garso–vaizdo–žodžio performansus. M. Brunello griežia 1600-aisiais datuojama italų meistro Giovanni Paolo Maggini violončele.
Tai, kad M. Brunello sutiko pristatyti Vilniaus festivalio užsakymu sukurtą Justės Janulytės kūrinį „Vidurnakčio saulė“ violončelei ir simfoninio orkestro styginiams su naktinėmis surdinomis, – neabejotina dovana ir festivalio publikai, ir rengėjams. Pasak derybose su solistu dalyvavusios festivalio vykdomosios direktorės Rūtos Prusevičienės, solistas iš pradžių dvejojo, ar turės tam laiko, ar kūrinys jam bus įdomus. Tačiau susitikęs Italijoje su autore, iškart patikėjo jos vizija.
„Manome, kad Koncertas gyvuos kur kas ilgiau nei premjeros vakarą“, – pranašavo R. Prusevičienė.
Premjeros nekantriai laukia ir „Vidurnakčio saulės“ autorė. Pasak J. Janulytės, ši jos kompozicija tyrinėja pavadinime slypinčio oksimorono muzikines metaforas ir įvairiomis dualumo formomis kuria bemaž baltoms lietuviško birželio naktims būdingą mistišką, neapčiuopiamos įtampos bei lyrinės poetikos kupiną atmosferą.
„Sutemos nebebus tau tokios tamsios ir naktis nušvis tarsi diena.“ – cituoja autorė Giordano Bruno ir čia pat prideda Heraklito mintį: „Kelias aukštyn ir kelias žemyn yra vienas.“
„Pagrindine judėjimo logika garsų erdvėje čia tampa besisukančio rato forma, kuri sujungia ir išmagnetina vis labiau vienas nuo kito tolstančius priešingus polius ir veikia lygiagrečiai su negrįžtančio proceso metamorfozėmis. Šitaip muzikine partitūra „įgarsinamas“ dvilypis, mums patiems būdingas laiko suvokimas stebint savo pačių bei gamtos kūnų cikliškumą lėtų ir tik viena kryptimi plukdančių transformacijų tėkmėje.“ – apibūdino autorė festivaliui sukurtą kompoziciją.
„Vidurnakčio saulė“ simboliškai nušvis viso festivalio programoje, kurios moto šiemet – „Harmonijos sodai“. Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO ir violončelininko Mario Brunello koncertas bei festivalio užsakymu sukurto Justės Janulytės kūrinio premjera įvyks birželio 7 d., 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.
