Trečiadienio vakare Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu.
Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei ir visai kūrybinei komandai teko atlaikyti kuo geriausių atsiliepimų gūsį. Šiuolaikinis, beveik dviejų valandų „Mindaugo“ pastatymas užbūrė susirinkusius žiūrovus.
Režisierė atskleidžia, kad iš visų 30 įvykusių premjerų dar nebuvo nė vienos, po kurios galėtų atsikvėpti ir pasakyt: „Na štai, šita gera“. Tačiau šįkart buvo viskas kitaip.
„Visą laiką būna daug niuansų, kuriuos reikia dar tobulinti ir tobulinti, repetuoti, tvarkyti. Kai manęs klausia, kaip sekėsi, atsakau, kad ne man spręsti, o žiūrovams. Tokiam teatro veikalui atlaikyti tokią didelę erdvę kaip Valdovų rūmų kiemas, kur žiūrovų srautas toks didelis, nėra erdvinio koncentrato, yra be galo sunku...
Bijojau, kad mano spektaklio „nesuvalgytų“ laukas, kad liktų bent kiek optinio intymumo. Manau, tai įvyko, mūsų nenugalėjo nei žiūrovų gausa, nei didelė erdvė. Aktoriai išlaikė daug išbandymų, susikoncentravo ir įveikė viską. Technika taip pat nepavedė. Viliuosi, kad šį vakarą tiek LRT ekranuose, tiek Valdovų rūmuose bus viskas ne prasčiau, bet dar geriau“, – prisipažino režisierė.
Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė primena, kad J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ pirmą kartą buvo pastatytas praėjusio šimtmečio pabaigoje ir rodytas šioje vietoje tuo metu, kai čia vyko archeologiniai kasinėjimai bei stovėjo archeologų angarai.
„Idėją vėl pastatyti J. Marcinkevičiaus „Mindaugą“ Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė puoselėjo seniai. Tokiose erdvėse labai adekvatu kalbėti apie Lietuvos valstybingumo ištakas, raidą ir raišką. Tai buvo nepaprastai stiprus ir paveikus spektaklis, turėjęs svarbią patriotinę reikšmę.
Praėjus 20 metų po pirmojo pastatymo Valdovų rūmuose, susibūrė jaunųjų kūrėjų komanda, kuriems aktualios J.Marcinkevičiaus kūrinyje įkūnytos vertybės, valstybė, pilietiškumas, patriotiškumas, valdžios samprata, kiekvieno iš mūsų santykis su Tėvyne.
Jų pastangomis scenoje buvo sukurta neįtikėtina teksto ir modernių formų, metaforų ir simbolikos, šiuolaikinių priemonių dermė“, – pasakojo Valdovų rūmų muziejaus atstovė dr. J.Karpavičienė.
