Grumdamasis su prastais orais ir priešpriešiniu vėju 1836-aisiais iš Karaliaučiaus į Klaipėdą plaukęs burlaivis gabeno žmogų, kuris ilgainiui tapo vienu žymiausiu XIX amžiaus kompozitorių.
Paskutiniu muzikos romantiku dar vadinamas R.Wagneris čia su Karaliaučiaus operos trupe surengė gastroles.
Paminėdamas gastrolių metines Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, diriguojamas Vladimiro Ponkino, vakar surengė teatralizuotą R.Wagnerio muzikos koncertą.
Jame sutiko dalyvauti ir viena žymiausių Lietuvos operos žvaigždžių V.Urmana (55 m.). Išskirtinio koncerto į Klaipėdos dramos teatrą klausyti rinkosi garbūs svečiai. Koncerte apsilankė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius Jonas Sakalauskas su žmona, muzikologė Daiva Kšanienė, muzikai Vytautas ir Rūta Girdzijauskai.
Teatre skambėjo operų „Niurnbergo meisterzingeriai“, „Lohengrinas“, „Skrajojantis olandas“, „Tristanas ir Izolda“, „Valkirija“ fragmentai, taip pat dainų ciklas pagal šio kompozitoriaus mūzos Matildos Wesendonck eiles.
Muzika tinka solistės balsui
Didžiosiose pasaulio operos scenose V.Urmana įkūnijo Izoldą, Kundri, Elizabetę, Zyglindą ir kitas R.Wagnerio operų herojes. Ji yra dalyvavusi prestižiniame Bairoito muzikos festivalyje, skirtame jo kūrybai.
Bairoito teatro salę, išsiskiriančią unikalia akustika, projektavo pats kompozitorius.
R.Wagnerio muzika ypač tinka V.Urmanos balsui. Tai – vienas mėgstamiausių jos kompozitorių.
„Man patinka daug kompozitorių, bet R.Wagneris labai artimas mano prigimčiai ir balsui, kultūrai, kuria kvėpavau Vokietijoje 26 metus. Tai natūraliai įauga į kraują. Artima kalba, kurią labai gerai moku.
Muzika tiesiog užburia. Vien išgirdęs pirmą akordą iš karto atsiduri visai kitame pasaulyje. Kadangi pastaruoju metu man ne taip dažnai tenka dainuoti R.Wagnerį, pasinaudojau galimybe“, – džiaugėsi V.Urmana, dainuoti į Lietuvos uostamiestį grįžusi po septynerių metų.
Instrumentai – ne kliūtis
R.Wagnerio muzikos programa – kietas riešutas ne tik solistams, bet ir muzikinio teatro orkestrui. Jam V.Urmana negailėjo pagyrų.
„Klaipėdos muzikinio teatro orkestras negriežia geriausiais instrumentais, bet muzikos kokybės prasme orkestrą prilyginčiau stebuklui.
Juk instrumentai ne Vienos filharmonijos lygio, žmonės ne „stradivarijais“ groja, o skambesį vis tiek reikia išgauti. Jis puikus!“ – kalbėjo dainininkė.
Nematė kito pasirinkimo
V.Urmana tapo 30-ąją sukaktį mininčio Klaipėdos muzikinio teatro ir festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ pažiba.
„Teatralizuoto koncerto idėja radosi mūsų teatro dirigentui Stasiui Domarkui pasiūlius išplėtoti puikiai parengtą R.Wagnerio programą. Kad parodytume Klaipėdai, Lietuvai ką nors svarbaus ir įdomaus, turėjo būti labai ryškus solistas.
Nematėme kito pasirinkimo – tik V.Urmaną“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas.
Teatro atstovai su intensyviai dirbančia V.Urmana susisiekė tik šį pavasarį ir jaudindamiesi laukė primadonos atsakymo.
Laisvas penkias dienas savo kalendoriuje atradusi V.Urmana negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo: R.Wagnerio kūryba jai esanti išskirtinė, be to, norisi pasirodyti gimtosios Lietuvos scenoje.
Sugundė repertuaras
Kalbėdama apie tai, kodėl iš galybės pasiūlymų koncertuoti viso pasaulio salėse pasirinko Klaipėdą, operos primadona minėjo, kad dainuoti Lietuvoje jai ypač svarbu – per metus čia pasirodo vos vieną ar du kartus. Šiemet – tai vienintelis V.Urmanos pasirodymas Lietuvoje.
„Gimtinės veiksnys labai svarbus. Pagrindinis kriterijus – repertuaras. Jei pasiūlytų dainuoti Hectorą Berliozą ar R.Wagnerį – bėgčiau tekina. Pirmiausia mąstau, ar mane tai domina.
Finansai – jau antrinis klausimas“, – teigė V.Urmana.
Artimiausiu metu ji suksis aplink Baltijos jūrą: po Klaipėdos laukia Stokholmas, rugsėjį dukart – Suomija.
V.Urmanos planuose – „Aida“ Honkonge, Milano „La Scala“ ir Madride, „Don Karlas“ Valensijoje, kur dainuos Placido Domingo. Netrukus laukia ir debiutas – Ulrika „Kaukių baliuje“ „La Scala“ scenoje.
* * *
Publiką sužavėjo temperamentu
Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame 1836 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dirigavo ryškiausias vokiečių romantinės operos kūrėjas ir reformatorius R.Wagneris, atvykęs gastrolių su Karaliaučiaus opera. Karaliaučiuje jis slapstėsi nuo antstolių.
Pagrindinis Karaliaučiaus operos dirigentas Leopoldas Schubertas į Prūsijos valstybės užkampį vykti nepanoro, tad jaunam, karjerą dar tik pradedančiam muzikui atsirado rimta proga išbandyti savo jėgas: būsimasis kompozitorius pagaliau galėjo dirbti niekieno nekontroliuojamas.
Mėmelyje (tuometėje Klaipėdoje) R.Wagneris entuziastingai repetavo trupės rodomus veikalus, dirigavo spektaklius ir koncertus, kūrė įvairius tuo metu populiarius muzikinius „pagražinimus“ rodomiems spektakliams – uvertiūras.
Sužinojęs, kad R.Wagneris pernelyg sėkmingai dirba, L.Schubertas išsigando konkurencijos ir pats atvyko diriguoti svarbiausiems pastatymams. Nors R.Wagneriui atiteko tik antraeiliai pasirodymai, jie buvo labai sėkmingi. Publika žavėjosi jo dirigavimu, neeiliniu temperamentu: „Dirigento lazdelė energingai švytravo jo rankose, apmautose baltos odos pirštinaitėmis“, – publikos euforijos priežasčių mėgino ieškoti to meto laikraščiai.
Iš Klaipėdos, nenorėdamas ilgiau būti antruoju dirigentu, R.Wagneris iškeliavo į Rygą.
