Iki vakarykščio suomių kvarteto „Sväng” koncerto Vilniaus lokomotyvų remonto depe daugelis klausytojų, galima sakyti, nebuvo girdėję lūpinių armonikėlių, nes šie keturi efektingi vyrukai ne tik mielais retro šlageriais ir ugningais įvairių tautų šokių ritmais parodė: armonikėlių galimybės yra beribės.
Suomija šiemet švenčia šalies nepriklausomybės 100-metį, ir tenykščiai menininkai iki pamišimo varžosi dėl teisės dalyvauti oficialioje programoje. O „Sväng” muzikantai nutarė nesivelti į oficiozinį šurmulį, bet atiduoti duoklę jubiliejui ambicingais, kupinais istorinių asociacijų savo kūriniais ir primindami publikai savo programose iškiliausio suomių klasiko Jeano Sibeliaus perliukus.
Visi ansamblio nariai koncerte atskleidė kompozitorių ir aranžuotojų talentą. Visi jie, išskyrus bosinės armonikėlės virtuozą, yra baigę J.Sibeliaus muzikos akademiją, o Jouko Kyhälä netgi pelnęs lūpine armonikėle menų daktaro laipsnį.
Pridėkime prie „Sväng” artistų kompetencijos, virtuozinio pilotažo jų santūrų suomišką humorą, brangakmeniais apsikarsčiusių gangsterių komišką įvaizdį, pasiutusį kvarteto draivą, galingą, kartais visą akordeonų orkestrą primenantį skambesį ir taps aišku, kodėl ketveriukė pelnė pripažinimą kaip “geriausias pasaulyje burnų ansamblis”.
Dūmų šydo apgaubtas Vilniaus lokomotyvų remonto depas su traukinių vagonais, mirguliuojančiais šviesos ir šešėlių žaisme, tobulai tiko iš tradicinių kontekstų iškrentančiam, meistryste ir spalvinga programa pavergiančiam „Sväng” pasirodymui. "Tai mūsų stilius! Labai mėgstame senus lokomotyvus ir industrines erdves", - džiaugėsi ir menininkai.
Tačiau nustebino originalumu ir ankstenis, surengtas tradicinėje erdvėje – Šv.Kotrynos bažnyčioje – „Akordeono muzikos savaitės” koncertas. Jo herojai klasikinės scenos grandai ispanai – akordeonininkas Inaki Alberdi ir kontratenoras Carlosas Mena – supynė savo programą iš Renesanso motetų bei jų įkvėptų šiuolaikinių ispanų kompozitorių kūrinių, parašytų šių atlikėjų užsakymu.
Įdomiausia, kad į šiuolaikinę muziką nėrė kontratenoras, -- balsas, tradiciškai neatsiejamas nuo senosios muzikos, o šiuolaikinis instrumentas akordeonas „vyniojo” XV amžiaus motetus.
„Renesanso epochoje muzikantai atlikdavo kūrinius tais instrumentais, kokius turėdavo, - natose jie nebūdavo nurodyti. Mes darome tą patį. Pagrindinis šios programos tikslas buvo įkvepti kompozitorius parašyti geros muzikos”, - aiškino I.Alberdi.
Trečiadienį „Akordeono muzikos savaitė” kviečia pasiklausyti ne mažiau įdomaus akordeono (italas Pietro Roffi) ir vargonų (Kristina Kuzminskaitė) dialogo, bet kur kas keistesnėje erdvėje – Halės turgavietėje.
Šiam eksperimentui festivalio meno vadovą M.Levickį įkvėpė legenda, esą Johannas Sebastianas Bachas, po mirties užmirštas, buvo iš naujo atrastas turguje. Būtent J.S.Bacho muzikai bus skirtas visas koncertas.
