Edgarą Montvidą profesinės aukštumos išmokė mylėti gyvenimo paprastumą

Tenoras Edgaras Montvidas – viena didžiausių Lietuvos operos žvaigždžių pasaulyje. Beveik du dešimtmečiai darbo žymiausiose scenose neatėmė ypatingos jo skleidžiamos šilumos ir jaukaus paprastumo. Prieš pat naująjį sezoną su solistu pavyko pasikalbėti ošiant Baltijos jūrai ir pučiant pajūrio vėjui. 

 E.Montvidas.<br> Organizatorių nuotr.
 E.Montvidas.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ieva Bačiulytė

Sep 11, 2017, 10:57 AM

„Tos pušys, smėlis... Turbūt tai mūsų DNR įrašyta, kad taip traukia prie savos jūros“, – nostalgijos lietuviškam pajūriui neslėpė operos artistas. 

Tai – paskutinė stotelė prieš artėjančius darbus. Jau rugsėjo 22 d. E. Montvidą bus galima išgirsti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte. Nuo pirmųjų žingsnių scenoje su maestro G. Rinkevičiumi bendradarbiaujantis tenoras Vilniaus kongresų rūmuose koncertuos kartu su operos solistais Kostu Smoriginu ir Viktorija Miškūnaite. 

- Ką tik baigėsi ramesnis atlikėjams metas – vasara. Ar šiemet pavyko pailsėti? 

- Šią vasarą po labai intensyvaus sezono turėjau iš tiesų ilgas atostogas. Bent porą savaičių per metus stengiuosi nedainuoti, leisti balsui pailsėti. Bet, aišku, natų krūva visuomet su manimi (šypsosi). 

 -Kur dažniausiai mėgstate atostogauti?

- Ilsėtis paprastai važiuoju į savo vasarnamį Prancūzijos kalnuose. Ten šią vasarą buvo atvykusi ir mano šeima, draugai. Man tai – pačios geriausios atostogos, nes galiu kompensuoti laiką, kai nesu su jais, skirti jiems dėmesio. 

Taip pat labai džiaugiuosi, kad galėjau pasimėgauti paskutiniais saulės spinduliais Neringoje. Tai man – labai svarbi vieta, pilna prisiminimų ir asociacijų. 

- Jūsų koncertų grafikas labai intensyvus – beveik visą laiką praleidžiate gastrolėse. O kaip geriausiai pailsite po jų?

- Man patinka aktyvus poilsis. Prancūzijoje nuvažiavus yra apstu darbų – ir sode, ir name. O jei dar draugai atvažiuoja,  reikia juos pavėžinti, parodyti aplinkinius kaimus, vienuolynus, vynuogynus. Laikas su savo artimaisiais man yra pats svarbiausias. 

Mėgstu ir skaityti, muzikos klausyti, gaminti valgį svečiams ar sėsti ant dviračio pasivažinėti, aplankyti nematytas vietas. 

Man taip pat labai patinka keliauti, pažinti svečias šalis. Ypač žavi Azija, Rytų kultūra. Tad labai džiaugiuosi, kad darbo reikalais teko viešėti Japonijoje – po koncertų Tokijuje dar ir paatostogavau savaitę. Esu aplankęs Vietnamą, Balio salą. Dabar skaitau knygą apie Indiją – ketinu aplankyti ir šią šalį. 

- Koncertuojate su daugybe žymių orkestrų visame pasaulyje, tačiau niekada nepamirštate sugrįžti namo, į Lietuvą. Rugsėjo 22 d. dainuosite maestro G. Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 29-ojo sezono pradžios koncerte. Su šiuo orkestru esate nuo pat savo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje laikų. Kas Jus traukia čia sugrįžti? 

- Aš sakyčiau, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šiuo metu yra pats aktyviausias orkestras Lietuvoje, paruošiantis labiausiai intriguojančias programas. Kiekvieno koncerto,  kiekvieno  pasirodymo su šiuo orkestru labai laukiu. Čia kaip kalbėti apie senus draugus – sunku keliais žodžiais pasakyti, kas būtent  mus sieja. 

Galbūt tai, kad su maestro G. Rinkevičiumi sutampa mūsų kūrybiniai požiūriai? Jis yra labai lankstus, atviras įvairioms idėjoms, neužsidaręs viename muzikiniame laikmetyje. Be to, mes dažnai susitinkame dirbdami „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Todėl Vilniaus kongresų rūmai man yra labai svarbi kūrybinės geografijos vieta. 

- Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte kartu su savo kolega baritonu Kostu Smoriginu atliksite netradicinį kūrinį – didingąsias G. Puccini „Šlovinimo Mišias“. Kuo jums įdomus šis kūrinys?

- Kai studijavau Kauno J.Gruodžio konservatorijoje ir „susirgau“ G.Puccini muzika, eidavau į biblioteką klausytis jo plokštelių. Aišku, po ranka pakliuvo ir „Šlovinimo Mišios“. Man labai patiko jų šviesa, pozityvumas, nuotaika, dramaturgija – čia aiškiai ryškėja G.Puccini, kaip auksinio operos fondo kūrėjo, braižas. 

Įdomu prisiliesti prie pirmųjų jaunojo G.Puccini muzikinių bandymų, jo kūrybos ištakų – juk šis kūrinys buvo sukurtas jo baigiamajam egzaminui. Be to, man visuomet smagu Lietuvos publikai pristatyti tai, kas nėra labai dažnai atliekama, kažką šiek tiek novatoriško, su įdomia muzika supažindinti klausytojus,  plėsti jų akiratį. 

- Nuo rudens klasikinės muzikos pasaulio atlikėjams prasideda naujas sezonas. Visiems smalsu, kur jūsų keliai nuves šiemet?

- Šis sezonas man yra ypatingas. Bus daug debiutų, tarp jų  – su vienu seniausių Europoje Santa Cecilia simfoniniu orkestru Romoje, diriguojant Antonio Pappano. Pristatysime K. Szymanowskio operos „Karalius Rodžeris“ koncertinę versiją a  – tai nepaprastai svarbus man pasirodymas. 

Po paskutinio koncerto Romoje skrisiu į Drezdeną, „Semper“ operą, ten laukia premjera – naujas G. Donizetti „Liučijos di Lamermur“ pastatymas ir puikus operos teatras. Vėliau dainuosiu savo mėgstamą J. Massenet Verterį Prancūzijoje, Nansi operos teatre.  Tai vėlgi iššūkis – dainuoti prancūziškai prancūzams. 

Ateinantį sezoną pasirodysiu ir Vilniuje, Ch.Gounod „Fausto“ spektakliuose. Taip pat su G.Verdi „Requiem“ keliausiu po pagrindines Europos koncertų sales, tarp jų - Vienos „Musikverein“ ir Amsterdamo „Concertgebouw“. O kitą vasarą Glaindborno festivalyje Anglijoje manęs laukia naujas šiuolaikinės S.Barberio operos „Vanesa“ pastatymas. Tad jau nebeteks atostogauti, laukia nemažai iššūkių ir įdomių darbų, labai svarbių dabartiniam mano karjeros etapui.

- Iš pažiūros jūsų gyvenimas atrodo labai sėkmingas. Ar yra, ko pasigendate savo kasdienybėje? 

- Žinoma, aš taip pat esu žmogus, ir gyvenimiška pusiausvyra visada egzistuoja – kiekvienas dalykas turi savo kainą. Bet esu optimistas, tad visuomet stengiuosi įžvelgti šviesesnes gyvenimo puses ir džiaugtis sėkme. 

Aišku, mano gyvenimo būdas, nuolatinis keliavimas, buvimas ne namuose galbūt iš pažiūros atrodo labai romantiškas, bet tai nėra lengva. Būni apsuptam žmonių, kurių nepažįsti, ne visuomet - labai kolegiškų kolegų... Bet kai matai tokio gyvenimo vaisius, - turiu omenyje profesinę veiklą, tuomet viskas pasiteisina. 

- Esate pelnęs pasaulinio klasikinės muzikos elito pripažinimą. O kas jums pačiam yra didžiausias įvertinimas gyvenime ir kūryboje? 

- Bėgant metams, jaunatviškas maksimalizmas užleidžia vietą pragmatiškumui ir gebėjimui džiaugtis kiekviena diena, kiekvienu koncertu ir susitikimu su publika. Kai  atvažiavau į Londoną, man buvo 25-eri, norėjosi užkariauti visą pasaulį. Dabar aš labai nurimęs, džiaugiuosi gyvenimu ir paprastais dalykais: dirbu mėgstamą darbą, aplink mane yra sveiki ir mylintys žmonės – šeima, draugai, turiu gražius namus. 

Man džiugu, kad esu laukiamas tėvynėje, kad į mano koncertus visuomet susirenka labai daug žmonių – jaučiu jų meilę ir stengiuosi dovanoti jiems tai, ką galiu. Iš gyvenimo dabar labai daug nereikalauju, ir dėl to man yra žymiai lengviau. Manau, kad pasiekiau tokį lygį, kuomet nereikia per daug įrodinėti. Pagrindinis mano tikslas dabar yra išlaikyti profesionalumą, tobulėti, sekti savo gyvenimo filosofija ir džiaugtis kiekviena diena. 

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas su Edgaru Montvidu (tenoras), Kostu Smoriginu (baritonas) ir Viktorija Miškūnaite (sopranas) įvyks rugsėjo 22 d. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasoje.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.