„Esame pasiryžę su žiūrovais dalytis kūrybos džiaugsmu ir skleisti ne tik gyvo bei nuoširdaus, bet ir novatoriško, uždegančio teatro idėją“, – kalbėjo B.Želvys, žadėdamas, jog teatras neapsieis be siautulio, impulsyvumo, spontaniškumo.
Naująjį sezoną teatras pradės rugsėjo 29 dieną. Žiūrovai turės progos išvysti Imrės Kalmano operetės „Misteris X“ premjerą, kuriai lietuvišką tekstą parašė dramaturgė Ramutė Skučaitė.
Kaip savarankiška režisierė šiame spektaklyje debiutuoja Viktorija Streiča. Debiutas tai – ir Vaidotui Jakučiui, sumąsčiusiam ir realizavusiam šiai operetei scenografiją jo mėgstamu „steampunk“ stiliumi, apie kurį prieš keletą metų Lietuvoje mažai kas buvo girdėjęs, o šiuo stiliumi kuriančių menininkų buvo vos keletas. Tačiau dabar šis stilius vis labiau populiarėja ir mene, ir literatūroje, ir muzikoje.
Sąvoka „steampunk“ neatsiejama nuo fantastikos žanro, kuriame dominuoja garu varomos technologijos ir kurio veiksmas dažniausiai perkeliamas į alternatyviąją Viktorijos laikų epochą arba į Jungtinių Valstijų „laukinius vakarus“.
Šio stiliaus meno kūriniuose karaliauja senovė, persipynusi su dabartinėmis technologijomis. Tokia laikmečių eklektika skatina kūrybą, begalinę fantaziją, simbolizuoja nemirtingumą, amžinybę.
Stilistikai būdingas XIX amžiaus Viktorijos eros elementų perkėlimas į dabartį suteikia meno kūriniams retro futuristinę išvaizdą naudojant metalo, medienos dalis, krumpliaračius. Šį stilių elementais papildo kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė bei vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis.
Operetės dirigentas – Jonas Janulevičius, šokius ir scenos judesį sukūrė choreografas Dainius Bervingis, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas, chormeisterė – Rasa Vaitkevičiūtė.
Šios I.Kalmano operetės originalus pavadinimas yra „Cirko princesė“, tačiau pažvelgus į pastatymų istoriją akivaizdu, kad dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužetinių linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai. Tai turėjo įtakos įtakos ir operetės pavadinimui.
Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužetine ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu. 2017 metų pastatymo variantui Ramutė Skučaitė apjungė keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo.
Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi. Todėl antrą kartą Kaune statoma ši I.Kalmano operetė vadinama „Misteris X“.
Nors spektaklyje analizuojamos tradicinės egzistencinės temos, kūrėjai į jas žvelgia nestandartiškai, su egzotiškesnį poskonį paliekančia pašaipa.
Operetėje vaidmenis sukūrė Andrius Apšega, Ramūnas Urbietis, Ieva Goleckytė, Raminta Vaicekauskaitė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Martynas Beinaris, Rapolas Baranauskas, Giedrė Juknevičiūtė,Raimonda Talat-Kelpšaitė, Jonas Lamauskas, Giedrius Prunskus, Dainius Bervingis, Gediminas Maciulevičius, Vygantas Bemovas, Karolis Visockis, taip pat choro ir baleto artistai, cirko studijos „Šypsena“ artistai.“
Pristatydamas antrąją sezono premjerą, teatro vadovas B.Želvys apgailestavo, jog baletas, kaip muzikinio teatro žanras, šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje vis mažiau populiarus.
Tačiau kauno muzikinio teatro trupė vis tiek nusprendė statyti klasikinį baletą „Pelenė“. Šis kūrinys žiūrovams mažiau žinomas, nei to paties pavadinimo S.Prokofjevo baletas, kurio muzika užburia publiką ir jau seniai yra baleto meno aukso fonde.
„Johanas Straussas muziką baletui kūrė gyvenimo saulėlydyje, būdamas visiškoje harmonijoje su savo epochos atmosfera, o tai leido jam pasitelkti visą kūrybinio kelio patirtį ir paversti valsą romantine poema. Librete jis kūrė istoriją, atspindinčią epochos šiuolaikiškumą ir kultūrinę nuotaiką, kuri gali būti aktuali ir mūsų dienomis. Tiesa, valsų karalius, parašęs visas pagrindines baleto dalis jo taip ir neužbaigė. Praėjus metams po kompozitoriaus mirties kūrinį baigė Josefas Bayeris, žinomas austrų kompozitorius ir dirigentas, daugiau nei 20 baletų autorius. Baletą Kauno scenoje stato choreografas Gianni Santucci (Italija), dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė Vida Insodienė.
Šoks Nerijus Juška, Auksė Mikalajūnaitė, Justina Vitkutė, Aurimas Sibirskas, Gintaras Visockis, Rima Panuškytė, Sandra Lavrenovaitė, Sandra Zienienė, Viktorija Batvinytė, Aurimas Tiškevičius, Valerijus Osadčenka, Andrejus Janbekovas, visi baleto artistai.
Beje, baleto siužete išlieka pagrindiniai garsiosios pasakos apie Pelenę elementai: čia yra pikta pamotė, atvirai demonstruojanti nemeilę podukrai ir lepinanti savo dukras. Tik ši pamotė – Madam Leontina – vadovauja madų ateljė, o Pelenė – čia dirbanti jos podukra, vardu Greta.
Sutiksime ir Princą, tik jis – tai jaunasis madų ateljė savininkas Gustavas, ir Madam Leontina, siekdama, kad jis susidomėtų jos dukterimis, imasi visokiausių machinacijų ir trukdo Gustavui sutikti Gretą.
Bus ir paslaptinga batelių pametimo istorija, kurią vainikuos jų pagalba vėl atrasta puotoje Gustavo sutikta žavi nepažįstamoji.
„Kauno teatro baleto kolektyvui šis baletas gana sudėtingas žingsnis profesinio tobulėjimo link. O Kauno žiūrovams tai bus dar vienas malonus ir puikus vakaras su nuostabia, bet vargu ar anksčiau girdėta J.Strausso muzika,“ – sakė B.Želvys.
Paklaustas, kaip teatras rengiasi minėti valstybės atkūrimo metines, B.Želvys sakė, jog rudenį taip pat prasidės ir pasiruošimas trečiajai sezono premjerai, kurią teatras skiria Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms paminėti.
„Iškiliai progai buvo pasirinkta Jurgio Karnavičiaus opera „Radvila Perkūnas“. Operos premjera įvyko taip pat Kaune prieš 80 metų – 1937 metais.
Libreto autorius – lietuvių rašytojas ir dramaturgas Balys Sruoga. Operos siužete pasakojami istoriniai pragaištingo Lietuvos valstybei laikotarpio – 16 ir 17 amžių riba – įvykiai ir jų kontekste užgimstanti meilės istorija.
Operą stato dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Kęstutis Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius. Nacionalinė opera „Radvila Perkūnas“, skirta šalies 100-čiui, atgims ir rampos šviesas išvys per atkurtos Lietuvos gimtadienį 2018 metų vasario 16 dieną.
Be pagrindinių sezono premjerų, bus prisiminti teatro menininkų kūrybos ar asmeniniai jubiliejai. Jau spalio 15 dieną bus minimas dirigento Virgilijaus Visockio kūrybinės veiklos 25 metų sukaktis.
˙
