Saksofonininkas Vytautas Labutis, pianistas Rokas Zubovas, fagotininkas Andrius Puplauskis, tūbininkas Darius Bažanovas, perkusininkas Laimonas Staniulionis ir rebabu grosiantis dailininkas Artūras Šlipavičius-Šlipas scenoje improvizuos tapybos darbų temomis.
Kas yra „Haruspicija“ ir ko galima laukti spalio 29-ąją Vilniaus Kongresų rūmuose, kalbėjomės su projekto autoriumi tapytoju A.Šlipavičiumi-Šlipu.
– Jūsų gyvenimas jau seniai susijęs su muzika. 1987 metais su bendraminčiais įkūrėte muzikos grupę „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“. Kodėl tapytojui kilo tokia mintis?
– 1985–1987 m. su džiazmenu V.Labučiu kūrėme muziką mano paveikslams ir kartu grojome. Sumeistravome daug instrumentų, kurių tais laikais nebuvo, įrašėme nuostabų avangardinį projektą, pavadinome jį „Haruspicija“ ir išleidome Vokietijoje.
Kai projektas buvo pristatytas plačiajai auditorijai, garsus to meto kino menininkas Artūras Barysas paskatino mane suburti grupę.
Taip atsirado „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“. Taigi muzikinė linija mano gyvenime driekiasi jau seniai. Jaunystėje buvau bardas, su Vytautu Kernagiu dainuodavau balades, dalyvavau Vladimiro Čekasino projektuose.
Nors konservatorijos niekada nebaigiau, dažnai buvau giriamas už nestandartinį muzikinį mąstymą.
– Spalio 29 d. „Haruspicija“ atgims Kongresų rūmuose. Ką reiškia šis sudėtingas pavadinimas?
– Žodis „haruspicija“ yra 3000 metų senumo, kildinamas iš etruskų civilizacijos ir išverstas reiškia būrimą.
Etruskų žynys Haruspikas, pasitelkęs dangaus žvaigždes ir laukinių žvėrių vidurius, burdavo savo genčiai ateitį – ar bus geras derlius, ar metai bus vaisingi, ar nebus karų. Visi muzikos instrumentai, kuriuos jis naudodavo per apeigas, buvo vadinami haruspikais.
Ši idėja man labai patiko, tad ėmiausi ją plėtoti. Juk mes grojame ne tik įprastais instrumentais, bet ir viskuo, kas tuo metu yra šalia mūsų, – viskas skamba ir dalyvauja rituale, todėl ir pavadinimas „Haruspicija“ čia labai tinka.
– Koncerte muzikuos šeši garsūs muzikantai. Ar galėtumėte juos trumpai pristatyti?
– Didžiuodamasis galiu pasakyti – surinkome puikią išskirtinių, savitų muzikų komandą.
Klausytojai galės mėgautis vieno garsiausių Lietuvoje džiazo virtuozų, mano seno bendražygio saksofonininko V.Labučio improvizacijomis. Jau ne pirmą kartą kartu kuriame ir su pianistu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkiu ir jo kūrybos puoselėtoju R.Zubovu.
A.Puplauskis – vienas geriausių fagotininkų Lietuvoje, grojantis Šv.Kristupo kvintete, rengiantis solinius rečitalius, vienintelis Lietuvoje išleidęs fagoto muzikos solinę plokštelę.
D.Bažanovas – ne tiktai tūbos meistras, bet ir Sostinės vario kvinteto narys.
Naujas mūsų komandoje ir perkusininkas L.Staniulionis, dalyvaujantis įvairių grupių veikloje, dažnai eksperimentuojantis su egzotiškais instrumentais ir muzikos žanrais. Tad suvieniję jėgas tikimės paskleisti išskirtinių muzikos kerų.
– Publikai įdomu sužinoti, kas slepiasi po įmantriu koncerto pavadinimu. Papasakokite plačiau apie būsimo koncerto koncepciją.
– Koncerte šeši muzikantai improvizuos pagal šešis tapybos darbus. Bus panaudotas specialus apšvietimas. Jis ne tik išryškins paveikslą, bet ir apšvies jo tema grojantį muzikantą, prie kurio pamažu prisidės ir kiti.
Ekrane rodysime ir šiek tiek dokumentikos. Taigi scenoje bus sukurtas burtų kambarys.
Šiose muzikinėse apeigose labai svarbų vaidmenį atliks haruspikas – didžiulis vamzdis su įtempta styga.
Visi muzikantai privalės nors kartą užgauti tą stygą.
– Taip, tai mūsų su V.Labučiu prieš 32 metus sukurtas instrumentas. Jis nedažytas, nerestauruotas... Ir tas senukas, gražiai suvyniotas, laukia savo pasirodymų.
Jis jau žinomas muzikos pasaulyje, skamba įvairiuose projektuose, skambės ir spalio 29 d. Kongresų rūmuose.
Kamerinis koncertas „Haruspicija“. Spalio 29 d. 17 val. Kongresų rūmai. Bilietų kaina – 5–11 Eur.