Vokiečių literato G.E.Lessingo pjesė „Natanas Išmintingasis“ – Apšvietos epochos (XVIII a.) utopinė pasaka, išaukštinanti žmogaus protą ir galią tobulinti pasaulį. Joje mėginama įtikinti, kad trys svarbiausios pasaulio religijos – krikščionybė, islamas ir judaizmas – gali gyventi santarvėje ir taikoje. Pjesės veiksmas vyksta XII amžiaus Jeruzalėje, kur susitinka trijų skirtingų religijų atstovai – žydas judėjas Natanas, krikščionis vienuolis tamplierius ir musulmonas sultonas Saladinas.
Teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės teigimu, čia primenamas ir senas mitas apie stebuklingąjį žiedą – Rytų kraštuose gyveno žmogus ir turėjo stebuklingą žiedą, o kas tą žiedą mūvėjo, tą visur lydėjo ypatinga Dievo malonė ir sėkmė. Žiedas buvo perduodamas iš kartos į kartą mylimiausiam sūnui. Bet kartą jis atiteko žmogui, turinčiam tris sūnus, ir šis niekaip negalėjo apsispręsti, kuriam gi iš jų palikti žiedą, nes visus mylėjo vienodai.
Gulėdamas sunkios ligos patale, žmogus paprašė juvelyro nukaldinti dar du tokius pat žiedus. Kiekvienam savo sūnui, slapta nuo kitų, jis įteikė po žiedą ir pasimirė. Kai sūnūs pamatė, kad visi turi po žiedą, kilo barniai, ginčai, nesantaika. Kuris žiedas yra tikrasis, o kurie – tik bevertės kopijos? Kuriam iš tikrųjų lemta būti Dievo numylėtiniu?
Kiekviena šių trijų religijų iki šių dienų mėgina įrodyti, kad tik ji yra vienintelė tikra bei teisinga. Pasak režisieriaus G.Varno, svarbu ne religijų skirtumai, o tai, kas visus sieja.
„Vienintelė tikra religija – meilė. Ir tai, kad visi mes šiame pasaulyje esame vienos šeimos nariai. „Natanas Išmintingasis“ – tarsi aristokratiškas šypsnis prieš rusiškų keiksmažodžių klyksmą, užplūdusį lietuvišką sceną. Poezija prieš keiksmus, šypsena prieš riksmus, aristokratiška išmintis prieš mužikišką riaumojimą“, – būsimą premjerą pristatė režisierius G.Varnas.
Spektaklio scenografiją kuria dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumus – Juozas Statkevičius, lėlių dailininkė – Julija Skuratova, kompozitorius – Giedrius Puskunigis, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, režisieriaus asistentas – Antanas Obcarskas.
Natano, turtingo Jeruzalės žydo, vaidmenį kuria aktorius Vytautas Anužis, vienuolio tamplieriaus – Vainius Sodeika bei Arnas Ašmonas, Sultono Saladino – Dainius Svobonas. Taip pat vaidina Eglė Špokaitė, Jovita Jankelaitytė, Vilija Grigaitytė, Saulius Čiučelis, Sigitas Šidlauskas, Liubomiras Laucevičius, Vaidas Maršalka, Gintautas Bejeris, Edgaras Žemaitis.
Antrąją premjerą pavadinimu „4“ rengianti jaunosios kartos režisierė K.Gudmonaitė yra sumaniusi meninėmis priemonėmis atspindėti seną mongolų mitą apie Amžinąjį Nesugrįžimą (panaudojant tekstus iš rusų autoriaus V.Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ (1998 m.). Romano siužeto ašis rutuliuojasi apie realybės iliuziškumą, jos ir jos įvaizdžio nesuderinamumą. Ar realiai egzistuoja šis pasaulis? Kur yra riba, skirianti šį pasaulį nuo jo atspindžio mūsų sąmonėje?
Pasak K.Gudmonaitės, jos kuriama sceninė interpretacija yra minties šuolių, ironijos bei paradoksų derinys, kuriame kasdienė tikrovė derinama su Rytų kultūrų mitologija, o žemoji gatvės kultūra – su dvasiniais apmąstymais.
„Spektaklyje bus aptarinėjami dalykai, kurie, ko gero, neįmanomi būti aptarinėjami, o laisvoji sąmonė neatsako už savo sąmoningumą“, – sumanymą atskleidė režisierė.
Spektaklio dailininkė Barbora Šulniūtė, vaidmenis kuria Mantas Zemleckas, Gytis Laskovas ir Danas Kamarauskas.
Spektaklio „Natanas Išmintingasis“ premjera. Gruodžio 8, 9, 29 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžioji scena.
Spektaklio „4“ premjera. Gruodžio 15, 16, 17 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras.
