Ši siurrealistinė parabolė apsėdo ir vieną ryškiausių dabarties operos kūrėjų 46 metų britą Thomasą Ades. Kartu su libretininku ir dirigentu Tomu Cairnsu jis perkėlė L.Bunuelio filmo siužetą į operos sceną.
Pasaulinė jo „Keršto angelas“ premjera įvyko pernai Zalcburgo festivalyje, kuris ir užsakė veikalą britui. Šiemet šis festivalis pelnė už „Keršto angelą“ Tarptautinį operos apdovanojimą „Pasaulinės premjeros“ kategorijoje.
Veikalo premjerų estafetę iš Zalcburgo perėmė koprodiuseriai Londono karališkasis operos teatras ir Niujorko „Metropolitan Opera“. Būtent Niujorko teatro vieną paskutiniųjų spektaklių lapkričio 26-ąją, sekmadienį, išvys Lietuvos publika „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Spektaklis perkels žiūrovus į operos artistės garbei surengtą vakarėlį, kurio dalyviai niekaip negali palikti kambario, nors tam nėra jokių regimų kliūčių. Jie visą laiką ieško išėjimo, bet grįžta į tą patį kambarį. Galiausiai patekę į spąstus elegantiški žmonės virsta tikrais barbarais.
Jei iš „Metropolitan Opera“ transliacijų sezono likusių operų ketinate išsirinkti tik vieną, nepraleiskite šios. Tai drąsiausias ir labiausiai neįprastas „Metropolitan Opera“ spektaklis šį sezoną.
Vargu ar kuris kitas šių dienų kompozitorius sugebėtų taip įtaigiai ir kondensuotai perteikti kartėlį, pasibjaurėjimą, baimę, džiaugsmą ir pasitenkinimą kaip Th.Ades. Jaudinanti ir išradinga jo „Keršto angelo“partitūra, anot kritikų, - bene geriausias jo darbas.
Visiems 15-kai operos solistų kompozitorius parašė savitas, kupinas vokalinių iššūkių partijas. O siurrealistinio vakarėlio heroję dainininkę įkūnijęs sopranas Audrey Luna netgi tapo rekordininke: nė viena solistė per 137 metus trunkančią „Metropolitan Opera“ istoriją nėra padainavusi tokių aukštų natų, kokias ji įveikia „Keršto angele“, ar bent jau tai neužfiksuota. Beje, ankstesnėje Th.Adeso operoje „Audra“ pagal W.Shakespeare'ą A.Luna šturmavo tonu žemesnę viršūnę, taigi įkvėptas nepaprastų šios solistės vokalinių duomenų, autorius išdrąsėjo.
Įdomu ir tai, kad Th.Ades pasitelkė „Keršto angelui“ aibę netradicinių instrumentų, norėdamas perteikti vaiduoklišką situacijos atmosferą. Pavyzdžiui, aštuoni orkestrantai groja miniatiūriniais smuikeliais, kurių grifas suaugusiųjų pirštams tiesiog per mažas.
Keršto angelo metaforą operoje įkūnija elektrinės „Marteno bangos“, aidinčios lyg graikų mitinės sirenos. Šis instrumentas „Metropolitan Opera“ buvo ryškiau panaudotas tik prieš pusšimtį metų, švenčiant įkurtuves Lincolno centre, kai buvo rodoma S.Barberio opera „Antonijus ir Kleopatra“.
Orkestro duobėje bus ir specialiai spektakliui teatro staliaus pagamintos durys rėmuose: jų varstymo garsai, popieriaus trynimas, akmenų stuksenimas, karvių varpelių tilindžiavimas – tai tik dalis savito „Keršto angelo“ partitūros garsyno. Anot kritikų, kompozitoriui puikiai pavyko atskleisti savo muzika augančią vakarėlio įtampą.
Tačiau kas gi ta mistiška jėga, neleidžianti puošniai kompanijai išeiti iš kambario? Anot Th.Ades, tai – valios, tikslo stoka. Nors L.Bunuelis savo istorija kritikavo Franco laikų elitą Ispanijoje, operinė jos versija skamba aktualiai šiais nerimo ir prieštaravimų kupinais, bet stokojančiais valingų sprendimų laikais.
Th.Ades operos „Keršto angelas“ transliacija iš Niujorko teatro „Metropolitan Opera“ kino teatruose „Forum Cinemas“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - lapkričio 26 d. 20 val.
Parengė Asta Andrikonytė
