Jaunasis virtuozas tiesiog pavergė salę subtilia ir poetiška Fryderyko Chopino Antrojo koncerto fortepijonui ir orkestrui interpretacija. Po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dirigento Martyno Staškaus atliktų didingų Jeano Sibeliaus kūrinių tai buvo nežemiško grožio akimirkos.
Festivalio autorė moka atrinkti programoms kūrinius, kurie geriausiai atskleidžia atlikėjų asmenybę. F.Chopinas – Igno stichija jau daugelį metų, o M.Rubackytei jo polinkiai ir sugebėjimai žinomi, mat ji su šiuo talentingu pianistu periodiškai dirba jau aštuonerius metus tai Vilniuje, tai savo meistriškumo kursuose Italijoje ir Prancūzijoje.
I.Maknickas išmoko iš profesorės daug dalykų - nuo techninių iki stiliaus subtilybių ir sakė trokštantis mokyti toliau, nes M.Rubackytė niekada neprimeta savo požiūrio mokiniams, puoselėja jų savitumą.
Festivalio baigiamojo koncerto bisas buvo idealus šių metų renginio kontekste: „pakeleiviai” - mokytoja ir mokinys - kartu sugrojo keturiomis rankomis Antonino Dvorako Slavų šokį.
Nuo 2009-ųjų kas antrus metus rengiama Vilniaus fortepijono muzikos šventė kaskart vis kitu rakursu pristato fortepijono meną. Anksčiau jos publika susipažino su iškiliais Europos pianistais, įdomiausiomis atlikėjomis moterimis, pianistų duetais, Franzo Liszto ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio rinktine fortepijonine kūryba.
O šiemet melomanus džiugino kūrybos „pakeleivių” tandemai: įkvėpėjai ir įkvėptieji, varžovai ir partneriai, laimėtojai ir pralaimėtojai, mokytojai ir mokiniai. Festivalis buvo skirtas „Pakeleivių” temai. Devyniuose jo koncertuose pasirodė 15 pianistų iš 12 šalių. Klausytojų smalsumą, kaip visada, žadino negirdėti muzikantų vardai ir jų atliekami kūriniai.
Konceptualių, apgalvotų iki smulkmenų festivalių, kurie prilygsta autoriniam menininko kūriniui, pasaulyje yra nedaug. M.Rubackytės festivalis – vienas iš jų. Tačiau, anot autorės, jo nebūtų be pakeleivių, palaikiusių šio festivalio idėją ir nuolat remiančių renginį.
Pirmosiomis profesorės bendramintėmis ir rėmėjomis tapo Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo vadovė Birutė Karosienė, Čikagoje gyvenanti Gražina Gudaitytė-Liautaud, Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.
M.Rubackytė nuo scenos dėkojo ir gausiai lankiusiai renginius publikai: „Jūsų entuziazmas, ovacijos, šviesūs veidai suteikia mums jėgų tęsti festivalį. Visi, kurie čia groja, nori sugrįžti“.
