Netikėtai savo šaknis atradęs būtent čia Abrahamas teigia, kad jo ryšio su Lietuva negalima paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik „kraujo šauksmu”. Sausio gale muzikantas su džiaugsmu ir vėl grįžta į šalį švęsti modernios Lietuvos šimtmečio.
– Nors gyvenate svajonių mieste Niujorke, vis tiek kalbate apie tai, kad nekantraujate sugrįžti į Lietuvą. Ko čia ilgiės, ieškote?
– Niujorkas – puikus, kosmopolitinis miestas. Muzika, kultūra, menas ten tikrai unikalūs. Čia esant mane visada stebina, kaip tiek daug skirtingų kultūrų gali gyventi ir kurti po vienu stogu. Tai tiesiog nuostabu ir labai įkvepia!
Tačiau būdamas ten labai pasiilgstu gamtos, ramybės ir Lietuvai būdingo kultūros grynumo. Pastebėjau, kad Niujorke visada patiriu didžiulę įtampą. Lietuvoje, Vilniuje, jaučiuosi daug ramesnis ir stipresnis.
Galbūt tai mano šaknys, draugai, gamta, tačiau būdamas Niujorke jaučiu, kad viskas, kas yra Lietuvoje, mane labai traukia ir įkvepia kūrybai dar labiau nei bet kur kitur.
– Po metų gyvenimo Lietuvoje susikrovėte lagaminus ir išvykote į prestižinę rezidenciją Niujorke, Nacionaliniame Sawdust teatre (National Sawdust Theatre). Kokių įspūdžių iš ten parsivežėte?
– Dalyvauti šioje kūrybinėje programoje labai nekantravau, tačiau turiu prisipažinti, kad išvykstant iš Lietuvos teko nubraukti ašarą. Rezidencija Niujorke trunka ilgiau nei pusmetį – prasidėjo 2017 m. rugsėjį, o baigsis 2018 m. gegužės mėnesį. Šis išsiskyrimas su Lietuva buvo skausmingas, tačiau produktyvus.
Nacionalinis Sawdust teatras – tai bene moderniausias „state of the art” teatras Brukline, kuris koncentruojasi ties šiuolaikinės muzikos ir meno projektais. Šiais metais teatro tema – „Origins” (liet. kilmė). Tai sutapo su mano kūrybos pagrindais. Visa mano kūryba sukasi būtent apie tai – mano ir klausytojo kilmę, šaknis bei jų suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Rezidencijoje pristačiau savo kurtas kompozicijas, kurias įkvėpė tradicinės lietuvių liaudies dainos, dokumentinį filmą ir performansą apie Buriatiją, Sibirą ir ten gyvenančius šamanus bei savo grupės iš Maskvos „Pletai” kūrybą, kuri įkvėpta baltų ir slavų mitologijos.
Balandžio mėnesį rezidencijoje pristatysiu paskutinę projekto dalį „Protėviai”, kuri sukurta bendradarbiaujant su sutartinių ansambliu iš Lietuvos „Trys keturiose”. Pasirodysime ne tik Nacionaliniame Sawdust teatre, bet ir prestižiniame Kennedy centre Vašingtone.
– Kokie artimiausi planai Lietuvoje? Gal jau turite idėjų, kokių naujų projektų imsitės grįžęs?
– Taip! Trumpam į Lietuvą grįžtu sausio gale. Esu paruošęs mini turnė Baltijos šalyse. Pristatysiu kūrinius iš neseniai išleisto albumo „Iš turtingos tamsios žemės”, naujas dainas ir kūrinius lietuviškai ir angliškai, kuriuos lydės daug tradicinių instrumentų ir šiuolaikinio skambesio pridedančiosios elektronikos.
Sausio 31 d. koncertuosiu Valdovų rūmuose Vilniuje, Utenos kultūros industrijų centre „Taurapilis” pasirodysiu vasario 1 d., Liepojoje „Lielais Dzintars” koncertų salėje vasario 3 d., o Klaipėdos „Kultūros fabrike” – vasario 15 d.
Taip pat turiu idėjų bendradarbiauti su įvairiais Lietuvos muzikantais, tačiau visa tai kol kas – tolesni ateities planai.
– Šiemet mūsų šalis švenčia modernios Lietuvos šimtmetį. Tai – išskiriniai metai Lietuvai. Gal esate paruošęs kokių staigmenų šia proga?
– Muzikinė turnė sausio ir vasario mėnesiais vyks būtent modernios Lietuvos šimtmečio proga. Manau, kad Lietuvos šimtmetis – ideali proga švęsti šalies kultūrą bei jos unikalumą.
Tai išskirtinė proga kartu būti visai Lietuvai, taip pat ir diasporai Amerikoje, Europoje ir kitur. Aš, kaip diasporos vaikas, žinau, kaip svarbu visiems kartu švęsti kaip vienai tautai. Lietuvos kultūra gali būti gyva ir aktuali visame pasaulyje.
Susiję straipsniai
Per koncertą Latvijoje pasirodysiu su Latvijos kanklininke virtuoze Laima Jansone ir sutartiniu ansamblis „Trys keturiose” iš Lietuvos.