Tai buvo reta proga išgirsti Lietuvoje vieną ryškiausių Estijos kolektyvų, 2015-aisiais apdovanotą Estijos nacionaline kultūros premija, o įkurtą dar 1944 metais. Jis yra surengęs daugiau kaip 6 400 koncertų Estijoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, daugelyje Europos šalių, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Kinijoje, bendradarbiavo su tokiomis leidybos kompanijomis kaip „Deutsche Grammophon“, „Sony“, „Finlandia“, „Alba Records“, „GB Records“, „Virgin Classics“ ir „Aurora“.
Svečiai parengė ir malonią staigmeną lietuvių publikai – greta šiuolaikinių estu bei latvių klasikų Erkki-Sveno Tüüro bei Pēterio Vasko kūrinių atliko 35 metų lietuvės, 2017-ųjų Nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės šia proga Lietuvos nacionalinės filharmonijos užsakymu sukurtą opusą „Čia, ties tylia riba...“.
Šia premjera autorė pratęsė savo „monochrominės“ kūrybos ieškojimus. Pasak J. Janulytės, kūrinio impulsu tapo iš lordo Alfredo Tennysono poemos „Titonas“ atėjusi frazė „here at the quiet limit of the world“ („čia, kur tylus pasaulio pakraštys“).
„Kaip apčiuopti ribą tarp žemės ir dangaus, jei viena yra dar žemė, o kita – jau dangus?! Styginiai ir balsai šiame kūrinyje tarsi įkūnija du priešingus polius: orkestrui leidžiantis ir traukiantis, choras kyla bei plečiasi, kol jų trajektorijos susijungia, erdvės bei laiko dimensijos susilieja ir ribos išnyksta“, – aiškino kūrinio idėją kompozitorė.
Justė džiaugėsi galėjusi sugrįžti prie savo mėgstamo chorinės muzikos žanro ir įgyvendinti idėjas su ryškiausiais jo atstovais. „Estijos nacionalinis vyrų choras yra dieviškas. Apskritai visi žino, kad Baltijos šalių chorai yra geriausi. Beveik dešimt metų gyvenu Italijoje, bet peno kūrybai semiuosi Baltijos regione, esu išugdyta jo tradicijų, jų dėka augu ir iš to randasi kūriniai, kuriais atkreipiu į save dėmesį pasaulyje“, - dėstė J.Janulytė.
Estijos filharmonijos chorui sukurta jos „Akvarelė“ 2009-aisiais tapo Tarptautinio kompozitorių forumo Paryžiuje „Rostrum“ nugalėtoja. Justė glaudžiai bendradarbiauja ir su žinomais Latvijos kolektyvais, o Lietuvoje savo naujus darbus pristato nuolat.
Puikią formą vakare demonstravo ir LKO. Jo meno vadovas Sergejus Krylovas neseniai interviu džiaugėsi, kad orkestras išgyvena didžiulį pakilimą, tapo lietuviškos kultūros skleidėju pasaulyje. Netrukus kolektyvas koncertuos Genujos ir Bolonijos teatruose Italijoje, Beiruto festivalyje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje. Daugelyje koncertų skambės lietuviški kūriniai.
Turą su šlovingu estų choru LKO pratęs šį balandį keturiais koncertais Estijoje, kuriuose žada apsilankyti visi trys prgramos „Baltijos laisvė“ autoriai.
