– Arūnai, ar malonu būti įvertintam? Kokių kūrybinių impulsų tai suteikia?
– Aišku, įvertinimai svarbu. Jie parodo, kad kai kas žiūri, kai kas tave mato. Apdovanojimą gausiu prieš „Revizorių“, tad spektaklyje galėsiu vaidinti su diplomu, sakyti: „Čia – diplomas iš Peterburgo.“
– Ši viena geriausių kada nors Lietuvos teatre pastatytų komedijų ne tik apie neišsipildžiusias žmogaus svajones, bet ir apie žmogaus santykį su valdžia. Šiandien puiki proga pasiteirauti, o koks jūsų santykis su valdžia.
– Valdžios vyrų aš beveik nematau nei spektakliuose, nei parodų atidarymuose, nei koncertuose. Norėtųsi, kad jie lankytųsi dažniau...
– Artėja puiki proga: kovo 25 d. juos galite pakviesti į itin retai rodomą komediją „Revizorius“: apie valdžios ir žmonių santykius, apie tai, kas šiandien skaudamai aktualu. Kokių spektaklio sąsajų su dabartimi pastebite jūs?
– Mano personažas pasakoja apie tokius žmones, kurie turi didelių vilčių: atvažiuoja mokytis arba dirbti, o paskui labai stipriai nusivilia. Jie įstringa savo nusivylimuose. Jie nepriima nusivylimo kaip etapo, kaip naujo kelio pradžios ir tada prasideda problemos.
O aplinkiniai, kurie supa mano personažą, tokie priklausomi vienas nuo kito, taip susiję kyšininkavimo saitais. Taip buvo prieš šimtą metų, taip yra ir dabar. Niekas nepasikeitė.
Mums vis dar labai trūksta kultūros: politinės, bendravimo, aptarnavimo, pagarbos kito nuomonei. Nors sakoma: „ginčuose gimsta teisybė“, pastebiu, kad ginčuose gimsta ne teisybė, o nuoskaudos.
– Nors XIX a. klasikas Nikolajus Gogolis pagrindinį spektaklio herojų pavaizdavo kaip sukčių, režisierius R.uminas jūsų personažui suteikė visiškai kitų spalvų. Ar tiesa, kad retas režisierius sugeba taip interpretuoti klasikinį kūrinį?
- Taip, tai tiesa. Atrodo, tarsi būtų paimtas nepajudinamas marmuro luitas ir iš jo nukalta lengvutė kregždė, kuri sugeba skraidyti. Spektaklyje neliko nė vieno neigiamo personažo. Čia net paprasčiausias kyšininkas, kortuotojas ar skundikas turi svajonių, norėtų pakeisti savo gyvenimą.
– Papasakokite daugiau apie savo personažą, kuris žiūrovui kelia begalinę simpatiją ir užuojautą...
– Chlestakovas, grįždamas iš Peterburgo į tėvų dvarelį, užtrunka miestelio viešbutyje, nes neturi pinigų atsiskaityti su savininku. Per klaidą ar dėl neįtikėtinos valdininkų vaizduotės jis palaikomas revizoriumi.
Būdamas naivus ir lengvabūdis, Chlestakovas nuoširdžiai patiki, kad yra visų mylimas, apsigyvena miesto galvos namuose. Tikėdamas, kad skolinasi pinigų, susirenka iš valdininkų kyšius, pasijutęs salonų liūtu apsuka galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasiperša, susižada ir, paklusdamas įžvalgiam tarnui, laiku spėja iškeliauti. Tuomet pasirodo tikrasis revizorius, ir komedija virsta tragedija.
– Teatro kritikė Ramunė Balevičiūtė apie šį spektaklį yra rašiusi: „Iš pradžių netramdomai kvatojęsis, pamažu imi santūriau kikenti, kol pagaliau supranti ne tik tai, kad iš savęs juokiesi, bet kad apskritai viskas yra liūdna, o ne juokinga.“
– Taip, viskas yra liūdna. Mano vaidmuo „Revizoriuje“ nėra komiškas. Jis tragiškas. Tai apie žmogų, kurio gyvenimas sugriuvo, sudužo svajonės ir todėl jis įsikibęs to miestelio, nes nori satisfakcijos, nori pabūti svarbus.
Šis spektaklis apie amžiną žmogaus troškimą ne tik gyventi gražiau, geriau, bet ir būti mylimam, vertinamam.
– Spektaklyje genialūs visi personažai: Eglės Gabrėnaitės, Evaldo Jaro, Arvydo Dapšio, Gedimino Girdvainio. O jūs sukūrėte turbūt vieną žymiausių visų laikų chlestakovų. Su kokiomis mintimis einate į „Revizoriaus“ sceną?
– Šį spektaklį vaidiname vos kartą per metys. Prisipažinsiu, po tokių pertraukų eiti į „Revizoriaus“ sceną baisoka. Bet neabejotinai tai vienas geriausių režisieriaus R.Tumino spektaklių.
– Jums paantrintų ir aktorė E.Gabrėnaitė, kuri neseniai radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė, jog „Revizorius“ – vienas nuostabiausių R.Tumino spektaklių. „Su šiuo spektakliu labai daug gastroliavome. Kai buvome Kolumbijoje, žiūrovai nepaleido mūsų, jie susibūrė į didžiulę minią ir mes ėjom pro tą minią. Jie plojo. Atrodė, kaip gali Kolumbija suprasti N.Gogolį, „Revizorių“. Jie klykė nuo pat spektaklio pradžios“, – prisiminė aktorė, kuri šiame spektaklyje kuria komišką vaidmenį.
Komedija „Revizorius“ su A.Sakalausku, E.Gabrėnaite ir visa Vilniaus mažojo teatro aktorių plejada – kovo 25 d. Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje ir balandžio 11d. Klaipėdos žvejų rūmuose.
