Į Vilniuje suburtą kūrybinę komandą režisierė Gulnaz Balpeisova pakvietė aktorius Arvydą Dapšį, Tomą Rinkūną, Daumantą Ciunį, Elžbietą Latėnaitę, Gintarę Latvėnaitę.
„Šiuo metu gauname novelių vertimus, visi kartu rašome pjesę, tad kiekvienas trupės narys yra šio spektaklio kūrėjas“, – sakė režisierė, jau pelniusi mažosios formos meistrės reputaciją.
Naujausiu savo spektakliu ji kalbės apie meilę, laimę, draugystę, tikėjimą. Bet labiausiai – apie gyvenimą ir šviesų kelią į mirtį. Jau ankstyvosiose novelėse Th.Mannas rašė, kad kuo labiau jis panyra į mirtį, tuo aštriau jaučia gyvenimą. Jis kabinasi gyvenimo, kūryboje akcentuoja ne mirtį, o laimingą pabaigą.
„Mūsų pasirinktose novelėse viskas nutvieksta išskirtine – liūdesio per šypseną – šviesa. Jau repeticijų pradžioje mums su aktoriais atsirado pojūtis, kad skaitydami Th.Manną tarsi girdime vidinį monologą, tarsi skaitome ir kalbamės patys su savimi. Paslapčia. Lyg ieškotume gyvenimo prasmės, bet neatsiverdami, nefilosofuodami šiomis temomis su kitais, kad nepasirodytume keisti“, – sakė režisierė G.Balpeisova.
Th.Mannas kaip ir Stefanas Zweigas ar Ivanas Buninas labai kinematografiški. Juos sunku atverti „teatro raktu“, čia reikia ieškoti kito kelio – Th.Manną reikia pajusti.
„Žinote tą jausmą, kai esi svetimuose namuose, kurių šeimininko dar nesi matęs, bet jau gali suprasti, kieno čia gyvenama: erdvė tarsi pripildyta tam tikrų kvapų, garsų. Taip ir šiame spektaklyje – svarbiausia bus sukurti atmosferą. Teatro balsas čia turės būti švelnus. O vaidyba – taiki, rami, atsargi“, – sakė G.Balpeisova.
Vilniaus mažajame teatre repetuojanti režisierė subūrė ne tik puikių aktorių komandą, bet pasikvietė ir kitus žinomus profesionalus: scenografą Marijų Jacovskį, kostiumų dailininkę Jurgitą Jankutę, kompozitorių Faustą Latėną, šviesų dailininką Nareką Tumanianą.
Pati režisierė G.Balpeisova prieš pusantrų metų baigė Boriso Ščiukino teatro mokyklą, R.Tumino režisierių kursą ir jau yra pastačiusi keturis spektaklius: „Paryžiuje“ pagal I.Buniną, Augusto Strindbergo „Freken Julija“, Aleksandro Gribojedovo „Vargas dėl proto“ ir „Stefanas Zweigas. Novelės“. Savotiška jos vizitine kortele tampa spektakliai pagal pasaulinę novelistiką.
Gegužės 3-4 dienomis Vilniaus mažasis rengiasi paskutinei šio sezono premjerai, o režisierė laukia mąstančio žiūrovo ir žada prasmingą dialogą apie tai, kas svarbu.
