Šio ukrainiečių kilmės pianisto, turinčio Kanados ir Izraelio pilietybes ir gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, istorija primena olimpinio čempiono gyvenimą: jis tapo laimėtoju daugiau nei 20 tarptautinių muzikos konkursų, tarp kurių: Klivlando, Jose Iturbio, Ginos Bachauer ir kiti. Pianisto D.Levkovičiaus koncertų geografija šiandien driekiasi nuo Pietų ir Šiaurės Amerikos iki Tolimųjų Rytų.
D.Levkovičius teigia gyvenantis beprotišku ritmu, tačiau nepaisydamas to, jis dar kuria muziką. Vos prieš kelerius metus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje „Grammy“ nominuotas lietuvių pianistas A.Žlabys, kuris, beje, yra vienas seniausių pianisto D.Levkovičiaus draugų, atliko jo Sonatą fortepijonui, dedikuotą būtent lietuvių pianistui.
Pirmą kartą Vilniuje pasirodysiantis D.Levkovičius balandžio 18 d. „Vaidilos“ teatre atliks visus 24 Frédérico Chopino etiudus fortepijonui, kurie per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje skambėjo vos vieną kartą. Atlikti visą F.Chopino etiudų ciklą per vieną vakarą ryžtasi ne kiekvienas virtuozas. F.Chopino etiudai –išskirtinio techininio ir meninio atlikėjo pasiruošimo reikalaujantys opusai.
– Esate koncertavęs daugybėje pasaulinio garso scenų: Frankfurto Senojoje operoje, Berlyno filharmonijoje, Niujorko „Carnegie Hall“ ir kitose. Tačiau Lietuvoje publikai pasirodysite pirmą kartą?
– Jau esu Vilniuje grojęs 3 kartus, tačiau į sceną išeisiu pirmąjį kartą.
– Kodėl nusprendėte pradžiuginti Vilniaus publiką būtent F.Chopino etiudų ciklu?
– Esu įsitikinęs, kad Vilnius turi kultūringą publiką, kuri gali įvertinti retą malonumą išgirsti šį ciklą gyvai. Iš tiesų, ar tai nutinka dažnai?
– Kaip tapote draugais su lietuvių pianistu A.Žlabiu?
– Su Andriumi susipažinome dar studijuodami Curtis muzikos institute. Kaip tik tuo metu sukūriau kompozicijas, dedikuotas Andriui: Fantaziją fortepijonui ir orkestrui, Sonatą fortepijonui. Pastarasis kūrinys prieš kelerius metus skambėjo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Taip pat mes abu, baigę Curtis muzikos institutą, persikėlėme į Klivlandą mokytis pas Sergejų Babajaną. Galėčiau teigti, kad ši draugystė man – viena seniausių.
– Kas jus skatina kurti muziką?
– Kūryba dažniausiai atsiranda iš emocinio skausmo. Ji tarsi mediumas: per ją galiu kalbėti, tampu pakylėtas.
– Ar yra dalykų, be kurių negalite apsieiti kurdamas?
– Tai kava, cigaretės, geras maistas ir vynas. (Šypteli.)
– Kaip apibūdintumėte savo klausytoją? Ar jums svarbu pritraukti naują klausytoją, suteikti jam įkvėpimą?
– Grodamas visuomet stengiuosi klausytojui padėti laikinai nutolti nuo kasdienių rūpesčių. Labai džiaugiuosi, kai klausytojas jaučiasi pakylėtas ir mano atliekama muzika jį paveikia netikėtai.
– Kokių turite mėgiamų užsiėmimų, kurie padėtų palaikyti vidinį balansą?
– Šiuo metu nesu pasiruošęs apie tai kalbėti. Gyvenimas – beprotiškas!
– Apibūdinkite savo kasdienę rutiną.
– Kai ruošiuosi koncertams, visuomet stengiuosi groti po 3 kartus per dieną. Svarbu jausti, kada reikia pertraukos. Mokydamasis groti fortepijonu, negali tikėtis greitų rezultatų.
– Jūsų koncertų grafikas toks užimtas! Ar atrandate laiko šiek tiek pailsėti, galbūt planuojate kasmetines atostogas?
– Ne visada randu laiko poilsiui, bet baigęs F.Chopino etiudų turnė, keliausiu 2 savaitėms į Italiją. Esu dėl to labai laimingas!
– Kiek daugiausia laiko esate praleidęs be fortepijono? Ar taip yra buvę?
– O, taip, žinoma. Kartą esu padaręs kelių mėnesių pertrauką – visiškai nekoncertavau. Tuomet nesiartinau prie fortepijono visą mėnesį. Tačiau taip nutinka retai. Dažniausiai be fortepijono galiu praleisti iki dviejų dienų.