G.Vickas 1953 m. gimė Berkenhedo mieste, kurį nuo priešingame krante įsikūrusio „The Beatles“ gerbėjams puikiai žinomo Liverpulio teskiria Mersio upės žiotys. Būsimasis režisierius studijavo Šiaurės Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje.
Pirmąją operą profesionalioje scenoje G.Viskas pastatė būdamas 24-erių: tai buvo britų kompozitoriaus Gustavo Theodore‘o Holsto kamerinė opera „Savitri“ Škotijos operos teatre. 1984–1987 m. režisierius buvo šio Glazge reziduojančio teatro, o 1994–2000 m. – Glaindborno operos festivalio meno vadovas.
1987 m. menininkas įkūrė Birmingamo operos trupę ir iki šiol jai vadovauja. Būtent ši trupė pirmoji Anglijoje 2009 m. pastatė Giuseppe‘s Verdi „Otelą“ su juodaodžiu tenoru pagrindiniame vaidmenyje, o 2012 m. pirmoji pasaulyje įveikė vokiečių kompozitoriaus Karlheinzo Stockhauseno „Trečiadienį“ iš didingo ir ypač sudėtingo jo operų ciklo „Šviesa“.
G.Vickas taip pat yra bendradarbiavęs su tokiais pripažintais įvairių tautų šiuolaikiniais kompozitoriais, kaip Luciano Berio, Ravi Shankaras, Jonathanas Dove‘as, Georgas Friedrichas Haasas. Tačiau ne kartą jis interpretavo scenoje ir Claudio Monteverdi, Gioacchino Rossini, W.A.Mozarto, G.Verdi, Benjamino Britteno, Arnoldo Schoenbergo, Ernesto Chaussono, Richardo Wagnerio, Sergejaus Prokofjevo, Modesto Musorgskio, Dmitrijaus Šostakovičiaus operas.
2017-2018 m. sezono G.Vicko naujų spektaklių sąraše jau puikuojasi G.Verdi „Stifelijus“ (Parmoje vykstančiam Verdi festivaliui), Giacomo Puccini „Bohema“ (Graikų nacionalinei operai Atėnuose ir Bolonijos „Comunale“ teatrui), Giorgio Battistelli „Budynės“ (Birmingamo operos trupei).
Tarp daugybės režisieriaus apdovanojimų – šešios Abbiati premijos, Ispanijos „Premio Compoamor“ ir Britanijos „South Bank Show Award for Opera“ (1999, 2002). G. Vickui suteiktas „Chevalier de L’Ordre des Arts et des Lettres“ titulas. Jis yra Birmingamo universiteto garbės profesorius, taip pat buvo Oksfordo universiteto Operos programos kviestinis profesorius (2002–2003, 2014–2015).
2009 m. birželį režisieriui buvo suteiktas Britų imperijos ordino Komandoro laipsnis. 2016 m. jis tapo Karališkosios filharmonijos asociacijos garbės nariu.
„Operą suvokiu kaip ištisą saviraiškos kosmosą, kuris tik apsimeta ribotu ir struktūruotu pasaulėliu. Opera ne visada būna graži: atvirkščiai, dažniausiai ji kalba apie tamsias, nešvankias ir itin sunkias problemas. Tam tikra prasme opera yra erdvė, kurioje galima saugiai tyrinėti atokiausius žmogaus pasąmonės ir sielos užkaborius.
Esame ištobulinę galimybes statyti prabangius spektaklius, bet tai jau praeitis, nes nebeįmanoma operoms skirti tiek daug lėšų kaip anksčiau. Kad išgyventų, opera privalės pasikeisti. Esame pasirengę judėti toliau, ir opera tikrai atras pasaulyje savo vietą, nes žmonijos poreikis išdainuoti savas istorijas giliai įsišaknijęs.
Tačiau teks atrasti naujų, įtaigių ir ekonomiškai palankių būdų, kaip operą priartinti prie žmonių ir įtikinti juos operos, kaip socialinio reiškinio, svarba“, – svarstė režisierius.
Pirmadienį, gegužės 21 d., 11-13 val. G.Vickas dalyvaus tarptautiniame operos forume „Opera rytoj: tarp estetinės tradicijos ir aktualiosios raiškos“, kuris rengiamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Raudonojoje fojė.
