1986 m. Maskvoje gimusi A. Čekasina – džiazo smuikininkė ir vokalistė, garsiojo džiazo ansamblio GTČ nario V.Čekasino dukra. Liepos pradžioje Vilniuje rengiamo festivalio „Ars SummerFest“ scenoje A. ir V.Čekasinus pamatysime drauge.
Interviu „Lietuvos rytui“ A.Čekasina papasakojo apie vaikystę, praleistą su vienu žymiausių Lietuvos džiazo muzikantų, ir apie tėvo įtaką jos muzikiniam keliui.
– Muzika jus lydi nuo vaikystės. Gal ir ankstyviausias prisiminimas susijęs su muzika?
– Taip. Tuomet buvau penkerių. Vaikystėje dažnai komponuodavau įvairias melodijas eilėraštukams įsiminti. Vieną dieną tėvas nusprendė įtraukti į savo pasirodymą ir mane – turėjau smuiku sugroti vieną melodijų ir nulipti nuo scenos. Tačiau mane taip sužavėjo pasirodymas ir buvimas scenoje, kad pamiršau nulipti, tad teko mane išnešti.
Žinoma, vaikystėje buvau pati ištikimiausia tėvo pasirodymų klausytoja – stebėdama jį išmokau labai daug.
– O kodėl nusprendėte pasirinkti smuiką?
– Nes juo grojo pusseserė. Tai nebuvo sąmoningas pasirinkimas, tiesiog labai norėjau būti panaši į vyresnę pusseserę Asią.
Pradėjau lankyti muzikos mokyklą dar net nemokėdama gerai kalbėti – vargiai galėjau pasakyti savo pavardę per stojamąjį egzaminą.
Pusseserė smuiką metė, o aš iki šiol laikausi jo įsikibusi.
– Smuiką labiau įprasta girdėti klasikinės muzikos, o ne džiazo koncertuose.
– Savęs nevadinčiau džiazo atlikėja – vis dėlto baigiau klasikinio smuiko studijas.
Tačiau nuo pat vaikystės buvau įsitraukusi į įvairius folkloro, pasaulio muzikos projektus, domėjausi roku, progresyviąja ir alternatyviąja muzika, teatru. Mane žavi galimybė rinktis.
Kita vertus, kiekvienas muzikantas turėtų mokytis groti klasikinę muziką.
Europoje tai įprasta praktika – nežinodamas istorijos negali kurti ir ateities. Juk neužrašysi sakinio nemokėdamas raidžių ar nežinodamas žodžių prasmės.
– Be smuiko, puikiai valdote vokalą. Kaip jie papildo vienas kitą?
– Nieko antgamtiško. Man norisi turėti kuo daugiau galimybių ir valdyti išraiškos priemonių. Kartais pasirodau ir kaip aktorė spektakliuose, o rengdama savo festivalį „Diversijos į...“ atlieku vadovės ir prodiuserės vaidmenį.
Mane domina viskas. Tai padeda jausti gyvenimo tėkmę.
– Ko išmokote iš tėvo?
– Mano tėvas ir jo požiūris į meną, gyvenimą, žmones man visada buvo aukščiausio lygio pavyzdys. Jis yra artimiausias mano sielos draugas.
Atrodo, jau subrendau būti kartu su juo vienoje scenoje. Man tai – didžiausia laimė ir džiaugsmas.
– Jūsų sesuo Larisa taip pat muzikuoja. Ar tėvas stengėsi nukreipti jus ir seserį muzikos keliu, ar tai įvyko savaime?
– Tėvas man padarė didelę įtaką, bet greičiau savo ramybe, pasirinkimo laisvės suteikimu ir net tam tikros dvasinės distancijos išlaikymu.
Turiu omenyje tai, kad jei būčiau nusprendusi tapti gydytoja ar valytoja, jis būtų radęs teigiamų šio sprendimo aspektų.
– Kokia muzika skambėdavo jūsų namuose vaikystėje?
– Įvairi – nuo sutartinių, Wolfgango Amadeaus Mozarto, Sergejaus Prokofjevo ir Gyorgy Ligeti iki „Prodigy“, Ninos Hagen, Ellos Fitzgerald.
– Ar pastaruoju metu dažnai tenka koncertuoti su seserimi ir tėvu?
– Deja, esame labai užsiėmę ir susitinkame retai. Tiesa, praėjusią vasarą surengėme pasirodymą „Chekasin Family Show“ Nidos džiazo maratone.
Čekasinai vėl susitiko namie, ir tai buvo tikrai smagu!
Džiaugiuosi, kad ir liepos mėnesį surengsime pasirodymą su tėvu, Čiurlionio kvartetu ir kontrabosininku Vyčiu Nivinsku – atliksime tėvo sukurtą kūrinį pagal Friedricho Nietzsche tekstus. Jo premjera įvyko Vokietijoje.
Vėliau tą kūrinį atlikome su Klaipėdos kameriniu orkestru, o dabar pasirodysime festivalyje „Ars SummerFest“. Galiu išduoti, kad šįsyk bus kai kas naujo.
– Gyvenate Maskvoje. Koks jūsų santykis su Lietuva? Ar dažnai sulaukiate kvietimų čia koncertuoti?
– Lietuvoje gyveno mano seneliai. Mano geriausi draugai – čia.
Tad dalis manęs visuomet yra Lietuvoje, su ja mane sieja stiprūs kūrybiniai saitai.
Liepos 2 d. Vilniaus rotušėje A.Čekasina su V.Čekasinu, Čiurlionio kvartetu ir kontrabosininku V.Nivinsku pasirodys festivalio „Ars SummerFest“ atidarymo koncerte „Čekasinas ir draugai“.
