Prie saugyklos įėjimo visus pasitiko istorikas, Vilniaus tyrinėtojas ir knygų apie įdomiuosius miesto reliktus autorius Darius Pocevičius. Jo pasakojimas apie unikalią renginio vietą – Liepkalnio vandens saugyklą – įdomi renginio įžanga. Saugyklos šeimininkai įmonė „Vilniaus vandenys“ – šio renginio globėjas.
„Vilniaus vandenų“ Liepkalnio vandens saugykla pastatyta 1916 metais ir yra vienas įdomiausių požeminio Vilniaus statinių. Didžiulę 5 metrų gylio apskritą patalpą dengia kolonomis paremtas skliautinis kupolas. Saugykla pasižymi neįtikėtina akustika: aidas joje atsikartoja 5-6 kartus.
Po vietos ir kūrinio pristatymo į senąją saugyklą nusileidę žmonės tapo neįprasto proceso dalyviais. Publika galėjo įvairiomis juslėmis – klausa, rega, judėjimu ištyrinėti neįprastą erdvę.
Visą erdvę ratu apjuosusios choristės panardino klausytojus į balsais sukurtą vandens skambesių pasaulį. Šiam neįprastam, novatoriškam projektui ryžosi chorinio dainavimo mokyklos merginų choras „Liepaitės“, vadovaujamas Jolitos Vaitkevičienės.
Mat „Vandenys“ – tai audiovizualinis kūrinys merginų chorui ir interaktyvioms vizualizacijoms, kuris tik vieną dieną buvo atliekamas Liepkalnio vandens saugykloje. Jo autoriai – kompozitorė J.Pranulytė ir interaktyvių vizualizacijų kūrėjas Lukas Vytautas Dagilis. Vyksmo šviesų dailininkas – Arvydas Buinauskas.
Keistą šventyklą primenančioje apvalioje erdvėje persipynė šviesų raštai ant sienų ir merginų balsai, įvairiomis kalbomis giedantys apie vandenį. Lenkiškai, vokiškai, lietuviškai ir net įvairiomis Rytų kalbomis. Ir nors vertimą galima buvo perskaityti klausytojams išdalintuose lapeliuose, pusvalandį trukusio užburiančio vyksmo metu niekas jų neskaitė.
Žodžiai buvo įprasti ir paprasti, tačiau choras, jį papildęs aidas ir šviesos kuriami vaizdiniai ant sienų pavertė juos tikru vandens užkalbėjimu:
„Vanduo sugrįš kur buvęs. Užrašyta ant vandens. Jis išgėrė nebylumo vandenį. Ramus vanduo dažnai yra gilus. Ramus vanduo teka giliai.
Tik tai, kad vanduo ramus, nereiškia, kad jame nėra krokodilo. Niekas netiki miegančiu vandeniu. Jei ketini skandintis, negaišk laiko negiliuose vandenyse. Neskęsk negiliame vandeny.
Šuolis į šaltą vandenį. Jis kalba kaip krioklys. Ant šlapių visada lyja. Daug vandens nutekėjo po šiuo tiltu. Vanduo teka prieš laivo valią. Nekirsk šaltinio, jei nori sekti tekantį vandenį.
Išlikti virš vandens. Malonus veiksmas nuneigia nuodėmę, kaip vanduo užgesina ugnį. Lašantis vanduo pratašo akmenį. Niekad nelyja, bet pila. Daugybė mažų upių sukuria dideles upes. Vanduo įtekėjo į vagą“.
Vienintelis renginio trūkumas – tai, kad dėl specifinės erdvės išgirsti ir pamatyti „Vandenis“ galėjo nedaug žmonių. Tačiau suspėję užsiregistruoti iš anksto tikrai nenusivylė.
