Britų kritikas apie VCO „Faustą“: „Jaudinamas vakaras, padovanotas žavingos trupės“

Dažnai sakoma, kad esame linkę neįvertinti to, ką turime, arba tarp kasdienybės rūpesčių pamiršti pasidžiaugti savo laimėjimais. Šią vasarą vienas svarbiausių operos pasaulio leidinių  – Jungtinėje Karalystėje leidžiamas žurnalas „Opera“  –išspausdino Andrew Melloro recenziją apie „Vilnius City Opera“ spektaklį „Faustas“, grįžtantį jau gruodžio 6–9 d.

VCO „Faustas“: E.Montvidas (kairėje) - Faustas, A.Švilpa - Mefistofelis.  <br> D.Matvejevo nuotr.
VCO „Faustas“: E.Montvidas (kairėje) - Faustas, A.Švilpa - Mefistofelis.  <br> D.Matvejevo nuotr.
VCO „Faustas“: E.Montvidas (kairėje) - Faustas, A.Švilpa - Mefistofelis.  <br> D.Matvejevo nuotr.
VCO „Faustas“: E.Montvidas (kairėje) - Faustas, A.Švilpa - Mefistofelis.  <br> D.Matvejevo nuotr.
VCO „Faustas“: E.Montvidas (dešinėje) - Faustas, A.Švilpa - Mefistofelis.  <br> D.Matvejevo nuotr.
VCO „Faustas“: E.Montvidas (dešinėje) - Faustas, A.Švilpa - Mefistofelis.  <br> D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 19, 2018, 3:28 PM, atnaujinta Nov 19, 2018, 4:32 PM

Tai – pirmasis tokio aukšto tarptautinio lygio kritikos atsiliepimas apie „bohemiečių“ veiklą, tad įdomu, kaip užsienio profesionalai ją vertina, ką mano apie jos specifiką.

* * *

„Vilnius City Opera“ buvo įkurta 2006 m. kaip projektiniu būdu funkcionuojanti atsvara Lietuvos nacionalinės operos trupei. Nuo to laiko į bunkerį panašioje koncertų salėje, įsikūrusioje kitoje gatves pusėje priešais impozantišką 1974 m. atsidariusį operos teatrą, pastatyta 14 operų.

Ši koncertų salė turi savo privalumų: 960 žiūrovų sėdi labai arti plačios scenos, o spektakliuose groja čia įsikūrę Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai (tai palyginti jaunas orkestras, įkurtas 1988 m. kaip alternatyva Nacionaliniam simfoniniam orkestrui).

VCO „Faustas“, kurio premjera įvyko 2017 m., režisuotas trupės meno vadovės Dalios Ibelhauptaitės – lietuvės, daugelį metų dirbusios Londone ir išplėtojusios plačius tarptautinius ryšius (pavyzdžiui, britas Peteris Mumfordas buvo pastatymo šviesų dailininkas).

Ji kūrinio istoriją mums pateikė įspūdingai, su minimaliais sutrumpinimais, veržliu emociniu nuoširdumu ir, prisimenant, kad Lietuva yra atsidavusių katalikų kraštas, – drąsiu požiūriu supriešinant kūrinio religiškumą su teatrališkumu (odos kostiumais aprengti vyskupai ir šventieji tampa sekso orgijos dalyviais balete, kuris nebuvo trumpinamas ir buvo atliekamas dvylikos šokėjų).

Baletas dažniausiai stabdo siužetinį istorijos vystymąsi, bet D.Ibelhauptaitė puikiai suvedė visus jo elementus į finalinę sceną: širdį veriantį Margaritos silpstančio proto ir išlikusios naivios vilties vaizdinį. Finalinis duetas buvo persunktas įtampos ir skausmo, o choro koda – tiesiog pritrenkiama. Abu – Jekaterina Gončiarova (Margarita) ir Edgaras Montvidas (Faustas) – buvo puikūs visą spektaklį, tačiau tiesiog sužavėjo šioje scenoje, atrasdami visiškai naujų savo vaidybos jėgų ir spalvų.

Ir čia mes turime pakalbėti apie VCO solistų atrankos strategiją. Trupė atsirenka jaunus dainininkus, profesionaliai jau pasirengusius veržtis į tarptautines scenas, ir kartu namo kviečia Lietuvoje gimusius solistus, jau pasiekusius aukštumas, pasinaudodami trumpu spektaklių blokų laiku ir faktu, jog jie patys tikriausiai nori aplankyti namus (sunku įsivaizduoti, kad trupė galėtų siūlyti konkurencingus honorarus).

Akivaizdu, jog šis modelis veikia labai sėkmingai. E.Montvidas, „Covent Garden“ jaunųjų solistų programos auklėtinis, pateikė gaivią, energingą ir žavingą Fausto interpretaciją su nuostabiu legato. J.Gončiarovos Margarita buvo puiki pažeidžiama idealistė, savo emocinę gelmę atskleidusi arijoje „Il ne revient pas“.

Laimono Pautieniaus Valentinas įgijo publikos palankumą įsimintinu legato ir patrauklia, prancūzišku tekstu paremta frazuote.

Almas Švilpa nėra Fiodoras Šaliapinas ir porą kartų orkestras užgožė jį žemajame registre, bet jo Mefistofelis buvo itin aktyvus vaidybiškai ir charizmatiškas. Gundymo scena su Laimos Jonutytes Marta buvo tikras džiaugsmas.

VCO choras yra sudarytas iš profesionalaus Kauno valstybinio choro kartu su 17 jaunųjų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų. Jie sukūrė stiprų disciplinuoto darbo įspūdį, ypač aktyviai mėgavosi scenos veiksmu, kartą net užgoždami emociškai svarbų momentą (kai Faustas pirmą kartą pagauna Margaritos žvilgsnį).

Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras grojo su didžiule emocine jėga, kartais pritrūkdami subtilumo, bet tai nebuvo problema, nes E.Montvidas, J.Gončiarova ir A.Švilpa su detaliu dramatizmu perteikė savo personažų nuopuolio istorijas. Tai buvo iš tiesų jaudinamas vakaras, padovanotas labai žavingos trupės.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.