„Kaunas Wi-Fi“ kūrėjų komandą sudaro jauni menininkai iš Izraelio: režisierius Arielis Sereni Brownas, scenarijaus idėjos autorius Asafas Shoutenas, garsus elektroninės muzikos kūrėjas Yuvalis Gorenas, scenografijos dailininkas Ronas Asulinas bei Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai Rokas Lažaunykas, Gintautas Bejeris, Vilija Grigaitytė, Artūras Sužiedėlis, Dovydas Pabarčius.
A.S.Brownas yra režisierius ir aktorius. Jis kuria skirtingus performatyvius projektus eksperimentiniame „Habait“ teatre Tel Avive, dalyvauja festivaliuose.
Naujausias A.S.Browno projektas „Zula 2000“ alternatyvaus Izraelio teatro festivalyje „Acco“ pelnė geriausio režisieriaus ir geriausios aktorės apdovanojimus.
Jo kolega A.Shoutenas rašo įvairius scenarijus, kuria trumpametražius filmus, videoreklamą, piešia komiksus. Y.Gorenas, arba DJ Yogg, yra elektroninės muzikos kūrėjas ir įrašų studijos „Parallax“ savininkas, laisvalaikiu grojantis viename garsiausių Izraelio klubų „The Block“. Scenografijos dailininkas R.Asulinas yra baigęs meno ir dizaino akademiją ir savo ateitį sieja su daile ir scenografija.
Scenarijus – vertas rekordo
„Kūrybinė komanda iš Izraelio kuria naujos teatrinės kalbos principu. Mano matytas Arielio spektaklis „A-hole Fuckin Loser“ festivalyje „Isra drama“ buvo įvertintas pirma vieta ir jį pamatysime čia, Kaune. Mes esame tradicinis, kalbinis, žodžio teatras, o šie kūrėjai laužo tradicijas – naudoja dėžes, kitokią vaidybą, spektaklis netgi vyksta anglų kalba. Tai yra visiškai naujas įskiepis tradicinio teatro rėmuose“, – per spektaklio pristatymą vardijo Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.
Ieškodami temos ir jos atskleidimo rakto, pirmiausia kūrėjai surengė kūrybines dirbtuves, į kurias pakvietė bendruomenę, būsimus žiūrovus. Vasario 14-ąją Jono Jablonskio gimnazijos sporto salėje susirinko daugiau negu 60 smalsių, naujų potyrių trokštančių žmonių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 50 metų. Unikalu, kad jie patys ir sukūrė pjesę spektakliui – rašė dialogus pagal jiems pateiktas situacijas. Taip buvo užmegztas pirminis ryšys su publika, ir atsirado scenarijus, turintis bene daugiausia bendraautorių (apie 60) Lietuvos teatro istorijoje.
„Pjesę kūrė ne vienas žmogus, tai – kolektyvinis darbas. Tikiu, kad atėjusieji į premjerą atpažins sako kūrybą“, – teigė vienas idėjos autorių A.Shoutenas.
Ypatingas belaidis ryšys
Šiandien visi puikiai žinome, kas yra „Wi-Fi“, – belaidis interneto ryšys, leidžiantis perduoti duomenis iš vieno įrenginio į kitą. Taip pat ir į XXI amžiaus žmoniją ironiškai galima pažvelgti kaip į įrenginius, susietus sudėtingiausiais technologiniais ir bendražmogiškais ryšiais. Kas tie ryšiai, siejantys mus, nesvarbu, kokioje šalyje gyventume, kokiomis kalbomis kalbėtume? Kas mus sujungia į šeimas, tautas, kūrybines bendruomenes?
Sujungę daugybę komponentų – aktorių vaidybą, vaizdo technologijas, muziką scenoje – menininkai sukonstravo interaktyvų performansą, kuriame vienos šeimos istoriją regime lyg kompiuterinį žaidimą „Minecraft“, sudėliotą iš klišinių situacijų blokų.
Vienos šeimos gyvenimas, susintetintas iš standartinių situacijų, atpažįstamų konfliktų, stereotipinių frazių, čia atkuriamas kaip komiksas, juokinga mūsų kasdienybės ir dramų santrauka.
Nors šeima žiūri televizorių, valgo makaronus ir taiso mikrobangų krosnelę, čia nėra jokios buitinės logikos ar psichologiškai motyvuotų scenų. Čia meistras, atėjęs taisyti mikrobangų krosnelės, gali pasilikti nakvoti, arba lyg niekur nieko gali apsilankyti šnipas. Kasdienybės kaladėlės čia sąmoningai sumaišytos taip, kad juokdamiesi iš mūsų gyvenimo absurdo galime įžiūrėti ir sutrūkinėjusius mūsų tarpusavio ryšius, ir nesėkmingus bandymus prisijungti prie greta esančio žmogaus. Pasak režisieriaus A.S.Browno, šiame pasirodyme netrūks dramos, komedijos ir veiksmo.
Aktorius D.Pabarčius teigė, kad šis projektas kitoks jau vien dėl to, kad reikėjo priprasti prie vaidybos su kauke-dėže: „Vaidyba – specifiška, naujas prisitaikymas prie kaukių. Šis performansas turi formą ir turinį. Jis kalba apie dabartinę internetinę visuomenę, kuri filmuoja, naudojasi socialiniais tinklais ir panašiai.“
R.Lažaunykas praplėtė scenos kolegos mintį: „Vaidinu Timį, jauniausią veikėją. Jis – jausmų žmogus ir bando suprasti aplinką. Mes negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be interneto. Man tai aliuzija į sintetinį pasaulį, sintetinius santykius ir norą realizuoti save pasislepiant už kaukių. Šis spektaklis nutolęs nuo tikrųjų išgyvenimų pasitelkiant formą, bet kartu atspindi tikrąjį gyvenimą.“
Du pasirodymai – netikėti
A.S.Brownas pasirodys ne tik režisieriaus, bet ir aktoriaus amplua – jis atliks berniuko Timio vaidmenį spektaklyje „Kaunas Wi Fi“, žiūrovai taip pat pamatys Izraelyje sukurtą Arielio spektaklį-teatrinį vyksmą „A-hole Fuckin Loser“, kuris dalyvauja festivalio „Nerk į teatrą“ programoje.
„Šiame spektaklyje išreiškiamas nuolatinis siekis stimuliuoti ir sukurti vis-a-vis įspūdį, taip pat baimė pasirodyti nuobodžiam, likti vienišam“, – pasakojo režisierius A.S.Brownas.
Šis pasirodymas netelpa į žanro rėmus gerąja prasme – vaizdo ir minties šuolių variacijos sukuria individualius potyrius sukeliantį reginį.
„Kaunas Wi-Fi“ ir „A-hole Fuckin Loser“ vyks anglų kalba.
