„Dar nespėjau pamiršti, koks svarbus pradedančiam savarankiškai kurti šokėjui aplinkinių palaikymas ir padrąsinimas“, – kalbėjo labiausiai patyręs iš parodyto triptiko autorių trijulės choreografas Martynas Rimeikis.
Jis, kaip ir dvi kitos autorės – Živilė Baikštytė ir Edita Stundytė, kelią į didžiąją sceną pradėjo „Kūrybinio impulso“ dirbtuvėse, o savo kūrybos krikštatėviu vadina projekto sumanytoją, LNOBT baleto meno vadovą Krzysztofą Pastorą.
Be „Kūrybinio impulso“ greičiausiai nebūtų ir vakarykščių premjerų.
M.Rimeikis sukūrė ne vieną įsimintiną darbą, tarp jų – dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanotą baletą „Procesas“.
Temą naujam baletui choreografas surado norvegų mokslininko Thomo Hyllando Erikseno knygoje „Akimirkos tironija“ ir savo spektakliu „Dienos, minutės“ perteikė būseną žmogaus, kurio dienos pralekia kaip minutės.
„Pasaulis sukasi taip greitai, kad žmogus iš tikrųjų stovi vietoje. Beprotiškas tempas neleidžia jam suprasti sudėtingesnės minties, suvokti dabarties. Mums skirtasis gyvenimo laikas byra pro šalį tarsi smėlis pro pirštus.
Perskaitęs Th.H.Erikseno knygą supratau, kad būtų įdomu pabandyti apie tai kalbėti scenoje“, – aiškino M.Rimeikis.
Savo idėją jis įspūdingai įkūnijo drauge su scenografu Marijumi Jacovskiu, kompozitore Marija Paškevičiūte ir aštuonių šokėjų ansambliu, įsukdamas į dinamiško šokio stichiją.
Choreografės E.Stundytės premjeros „Franceska Mann“ heroje tapo baleto šokėja (partiją atliko Mel Bombardo), narsiai pasipriešinusi Aušvico koncentracijos stovyklos budeliams.
Muziką šiam spektakliui parašė šviesaus atminimo kompozitorius Anatolijus Šenderovas. Sukrečianti partitūra su dramatiškomis perkusininko Arkadijaus Gotesmano improvizacijomis tapo paskutiniuoju neseniai mus palikusio kūrėjo darbu ir ilgam įsirėžė į atmintį, tarsi įkūnijusi jo paties kovą su mirties šmėkla. Skoningas vaizdo projekcijas spektakliui sukūrė Imantas Boiko.
Choreografė Ž.Baikštytė su dailininkais Giedre Brazyte ir Mantu Bardausku bei šokėjų ansambliu pristatė vizualiai efektingą spektaklį „Pradžioje nebuvo nieko“, pasakojantį apie tai, kaip iš nieko susiformavo grožis.
Neįprastą muzikinę partitūrą šiam baletui sukūrė Antanas Jasenka, pasitelkęs teatro simfoninį orkestrą (dirigavo Modestas Barkauskas) ir tris operos solistus.
„Baleto triptikas“ bus taip pat rodomas šį vakarą ir balandžio 30 dieną. O jaunųjų baleto talentų paieškos tradiciškai tęsis.
Tačiau šiais metais „Kūrybinis impulsas“ persikels į naują erdvę.
Pirmą kartą jaunųjų kūrėjų pasirodymai vyks tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ gegužės 30–birželio 2 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre.
