Žymusis pasaulio teatras „Metropolitan Opera“ siekia stebinti publiką ne tik naujais darbais, bet ir pagarba savo praeičiai.
Prieš savaitę į jo sceną sugrįžo 1977-ųjų premjera – prancūzų kompozitoriaus Francis Poulenco (1899–1963) opera „Karmeličių dialogai“ („Dialogues des Carmélites“), režisuota daugelio apdovanojimų laureato, jau mirusio britų teatro ir kino režisieriaus Johno Dexterio.
Net mitinė Franco Zeffirelli „Bohema“, dešimtmečius gyvuojanti „Metropolitan Opera“ repertuare, yra jaunesnė!
Rytoj vilniečiai ir kauniečiai, o gegužės 14-ąją – klaipėdiečiai „Forum Cinemas“ kino teatruose galės įvertinti, kuo šis spektaklis ypatingas.
Prikėlė naujam gyvenimui
Anot kritikų, asketiški J.Dexterio „Karmeličių dialogai“ – tikra palaima akiai. Finansų stygiumi teatras seniai nebesiskundžia, o stagnacijos laikų meno produktas – aukščiausio lygio.
Spektaklį naujam gyvenimui prikėlęs režisierius Davidas Kneussas jį atkūrė su visomis žaviomis detalėmis – nuo vienuolių fanatiškos maldos ant kryžiaus formos pakylos iki išraiškingų žvilgsnių.
F.Poulenco opera pasakoja apie seseris karmelites, pasmerktas myriop per Prancūzijos revoliuciją, apie jų kankinystę ir tikėjimo išbandymą. Tačiau pagrindinė šio veikalo veikėja yra aristokratų atžala Blanša, siaučiant neramumams suradusi ramybę už vienuolyno sienų.
Deja, Dievo šventovės revoliucija neaplenkia – ir ją šturmuoja įniršusi minia. Išsigandusi Blanša parbėga į tėvo namus, bet juose šeimininkauja nepažįstami žmonės, tėvas nukirsdintas.
Tad herojė prisijungia prie mirties nuosprendžio laukiančių savo seserų vienuolių.
Scena, kurioje vienuolės žengia į giljotiną dainuodamos nuostabią giesmę „Salve Regina“, – viena labiausiai jaudinamų spektaklyje.
Subūrė scenos pažibas
Nauja karta įpūtė gyvybės teatro relikvijai. Nenuostabu – spektaklio dirigentas ir „Metropolitan Opera“ naujasis meno vadovas kanadietis Yannickas Nezet-Seguinas subūrė projektui nepaprastą solistų ansamblį.
Blanšą transliacijoje dainuosianti amerikietė Isabel Leonard – šiuo metu vienas geidžiamiausių mecosopranų operos scenose. Debiutavusi „Metropolitan Opera“ prieš dešimtmetį, ji jau sukūrė čia dešimt vaidmenų. Šį sezoną matėme ją didžiuosiuose ekranuose dainuojančią šiuolaikinėje operoje „Marnie“ pagal populiarų detektyvinį romaną.
Tiesa, „Karmeličių dialoguose“ kai kam ji pasirodė per daug manieringa ir pasipūtusi Blanša, bet kaip solistė – nepriekaištinga. Užtat suomė Karita Mattila, pasak kritikų, – visapusiškai įtaigi vienuolyno priorė, kaip ir kanadietis sopranas Adrianne Pieczonka – priorės įpėdinė.
Operą mėgsta ir katės
44 metų maestro Y.Nezet-Seguinui „Karmeličių dialogai“ – trečiasis darbas šį sezoną „Metropolitan Opera“. Kaip ir ankstesni, jis sulaukė dosnių kritikų liaupsių.
Žiniasklaida apdainavo maestro gebėjimą perteikti F.Poulencko muzikos subtilybes – drąsius šiuolaikiškus elementus ir impresionistines spalvas bei prancūzų sakralinės muzikos atspindžius.
Y.Nezet-Seguinas „Metropolitan Opera“ debiutavo prieš aštuonerius metus ir nuo tada čia nuolat dirigavo, o šiuo metu dar spėja vadovauti Filadelfijos bei Monrealio orkestrams, koncertuoti su iškiliausiais pasaulio kolektyvais.
Dirigento aistrą operai liudija net ir keturkojų augintinių vardai, mat Yannickas – didelis kačių mėgėjas. Šiuo metu jis su savo gyvenimo partneriu prižiūri tris kates, pavadintas kaip operų personažai.
Neseniai maestro sudrebino internetą, paskelbęs muzikos platformose „Kačių grojaraštį“ su savo komentarais. Juose dirigentas dėsto, kad jo augintinės labai mėgsta operą ir „turi puikų skonį“ vokalinei muzikai.
Tarkime, jos žavisi „Figaro vedybomis“.
Pirmasis maestro katinas Parsifalis buvęs „tikras R.Wagnerio muzikos žinovas“, o katinas Pelėjas, kai dar buvo gyvas, meilindavosi Melizandai, skambant namuose Claude’o Debussy operai „Pelėjas ir Melizanda“.
F.Poulencko operos „Karmeličių dialogai“ transliacija iš Niujorko „Metropolitan Opera“ kino teatruose „Forum Cinemas“ Vilniuje ir Kaune – gegužės 11 d. 19 val., Klaipėdoje – gegužės 14 d. 19 val.
