Debiutinį albumą „Queen“ išleidusio atlikėjo ir prodiuserio Ten Walls ir maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertas „Symphony“ Trakų pilyje pretenduoja tapti vienu įdomiausių vasaros renginių.
Svečio teisėmis koncerte „Symphony“ dalyvaus dar vienas mūsų scenos atstovas – Metų atlikėjo, Metų elektronikos ir Metų proveržio titulus M.A.M.A. apdovanojimuose pelnęs Daddy Was A Milkman, taip pat svečias iš Švedijos dainininkas Jonatanas Baeckelie, žinomas Ernesto slapyvardžiu, pianistas Petras Geniušas, ritmo grupė.
„Įgyvendinti projektą su simfoniniu orkestru buvo didelė svajonė, ir šiai idėjai reikėjo laiko. Manau, tiesiog užaugti. Esu gavęs ne vieną pasiūlymą Lietuvoje atlikti savo muziką su orkestru, tačiau nebuvau tam pasirengęs.
Hamburge festivalyje atlikau savo ir kitų autorių kūrinius su orkestru, bet šį kartą visas koncertas bus sudarytas vien iš mano kūrybos“, – apie būsimą koncertą sakė M.Adomaitis.
Koncerto išvakarėse Ten Walls ir maestro G.Rinkevičius lrytas.lt studijoje ir kitose vaizdo konferencijose dalijosi jų laukiančiais iššūkiais.
– Esate skirtingų kartų ir skirtingų muzikos stilių atlikėjai. Kaip ir kada jūs susitikote, kaip susidraugavote?
M.Adomaitis: Mus suvedė muzika. Susipažinome beveik prieš dešimtmetį, kai 2010-aisiais režisierė Dalia Ibelhauptaitė sumanė operos solistų ir elektroninės muzikos kompozitorių duetų projektą XYZ, vėliau – „e-Carmen“, kuriame dalyvavo ir LVSO muzikantai. Jau tada mūsų keliai susikirto.
– Bet Ten Walls ir LVSO bendradarbiauja pirmą kartą. Kam šovė į galvą ši netikėta mintis?
M.A.: Jau seniai apie tai galvojome, pirmą kartą užsiminėme apie 2013–2014 metus. Bet tuomet tiek Gintaras, tiek aš turėjome kitų darbų ir idėją padėjome į stalčiuką.
Prieš metus vėl susitikome ir tą stalčių atidarėme – nutarėme, kad vieną kartą reikėtų sumanymą įgyvendinti. Kaip tarėme, taip padarėme.
– Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras jau yra dalyvavęs projektuose, kuriuose skambėjo roko klasika, garsiausi pasaulio popmuzikos kūriniai, bet Ten Walls muzika yra visai kas kita – ko gero, su tokia muzika orkestrui nėra tekę turėti daug reikalų, ar ne?
G.Rinkevičius: Tikrai, ne, nebent grojant moderniąją muziką. Pavyzdžiui, Osvaldo Balakausko, Steve’o Reicho, Philipo Glasso kūriniai, man regis, turi kai ką bendra. Galbūt tai minimalizmo stilistika.
Kiek kalbėjausi su Marijumi, jo muzikoje taip pat esama minimalizmo stilistikos. Tai labai sudėtingas stilius.
Manau, turėsime rimtų iššūkių, kaip pagroti tiksliai ritmiškai. Tokios muzikos atsipūtęs nepagrosi. Yra techniškai sudėtingų vietų – pavyzdžiui, nežinau, kaip išgros arfa.
– Kiek laiko truko, kol perklausėte visą Ten Walls muziką, pagalvojote, kaip viskas skambės, ir galutinai tarėte: „Darom!“?
M.A.: Susitikome prieš metus, o aš ruošiausi pusę metų. Turėjau pritaikyti versijas, jas trumpinti, redaguoti, parengti orkestruotes, aranžuotes. Simfoniniam orkestrui reikia viską surašyti. Čia labai padėjo Jievaras Jasinskis – jis darė tą darbą.
Būta ir daug organizacinio darbo – apšvietimas, įgarsinimas, bilietų pardavimas.
G.R.: Man, kaip dirigentui, irgi reikėjo pasiruošti. Tam reikėjo gauti partitūras. Jas gavau šiek tiek per vėlai, bet pakako laiko, kad galėčiau prižiūrėti savo mažutį sūnų ir vakarais pastudijuoti Marijaus muziką.
Iš pradžių partitūrose kai ko dar nebuvo. O dabar yra viskas, netgi vokalo partijos su tekstu – aranžuotojai to labai nemėgsta daryti. Bet Marijaus partijos ten nėra. Vadinasi, koncerte bus improvizacijos.
– Išties, kai Marijus scenoje būna vienas, turi daug erdvės improvizuoti. O kaip su orkestru? Jei viduryje kūrinio nuspręs, kad viskas eina ne ta linkme, ir pradės keisti kryptį, ko gero, G.Rinkevičius jam pasakys ne itin malonių pastabų?
G.R.: Ne, negalės savavaliauti – yra partitūra.
Kiekvienas muzikantas skaičiuoja taktus, ar jų būtų du šimtai, ar šeši šimtai, ir tuomet atiduoda savo smūgį arba melodiją.
Tačiau mums bus sudėtinga: viena vertus, improvizacija, kurią Marijus galbūt galėtų pateikti grodamas be simfoninio orkestro, kita vertus, simfoninis orkestras, kuriam reikia groti labai ritmiškai. Reikia sinchrono, tempo, kuris visiškai sutaptų su elektronika.
M.A.: Ir formos reikia laikytis. Čia negalima improvizuoti – yra surašytos natos, mano kompiuteris turės laikytis partitūros.
– Kokie kūriniai skambės? Ar bus daina „Walking With Elephants“?
G.R.: Taip, tai kūrinys, be kurio negali būti nė vieno Ten Walls pasirodymo.
M.A.: Taip yra kiekvienam artistui – ar užsienio, ar Lietuvos – visi turi jiems tiesiog prilipusį kūrinį. Didžioji dalis koncerte skambėsiančių kūrinių yra iš „Queen“ albumo, nes jis melodingesnis, nėra toks tamsus. Parinkti labiau klasikiniai kūriniai, kaip „Menuetas“, ir pan. Žinoma, bus ir hitų, ir kūrinių ne iš albumo.
– Įprasta, kad Ten Walls koncertuose žmonės stovi su mineralinio vandens buteliukais, šoka, kilnoja rankas.
Simfoninio orkestro koncertuose, mūsų įsivaizdavimu, reikia sėdėti ramiai ir klausytis. Kaip bus šįkart? Ar jau kalbėjotės su koncerto rengėjais – ar tai bus stovimas, ar sėdimas koncertas, ar bus galima šokti, ar tik klausytis?
M.A.: Žinau, kad bus ir stovimųjų, ir sėdimųjų vietų. O kiek procentiškai, nežinau.
G.R.: Mes ne pirmą kartą grojame kitokio žanro muziką ir tiek man, kaip dirigentui, tiek muzikantams labai malonu, kai žmonės šoka. Juk puiku! Net Johanno Strausso valsai turėtų būti su šokiais.
– Gintarai, ką jums, kaip dirigentui, reiškia dirbti su tokios šiuolaikinės muzikos atstovu?
G.R.: Pirmiausia man įdomu. Muzika būna arba gera, arba nelabai gera, arba labai labai gera, arba geniali. Kuo geriau išmanai muziką, tuo ji darosi įdomesnė. Ten Walls muzika man visada buvo įdomi.
O jei kalbėtume apie praktiškus dalykus, man norisi, kad kuo daugiau jaunimo ateitų į simfoninio orkestro koncertus ir kad simfoninis orkestras gerąja prasme taip pat būtų populiarus.
Aš galvoju apie publiką ir Lietuvos akademinę muzikinę kultūrą, kuri turėtų būti prieinamesnė kur kas didesnei auditorijai.
Manau, kad tokie projektai turi gerą švietėjišką užtaisą.
Ten Walls ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Symphony“. Rugpjūčio 10 d. 22 val. Trakų pilies kiemas.
