„Operos ir baleto žanrai teatro spektakliuose dažnai būdavo jungiami, ypatingai ši tradicija gaji Prancūzijoje. Džiaugiamės galėdami perimti šią tradiciją. Tai – kol kas neišsemta galimybė kūrėjams plėtoti savo idėjas. Šiuolaikinio teatro repertuaras turi remtis ne vien žinomais, vis iš naujo statomais, bet ir naujais, nūdieną atspindinčiais veikalais“, – spaudos konferencijos pradžioje pažymėjo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
„Šis spektaklis – tai dešimt tarpusavyje susijusių istorijų, kalbančių ta pačia kalba. Veiksmas vyksta šeimoje, nes būtent joje dažniausiai patiriame tarpusavio nesusipratimus. Galima sakyti, kad spektaklis sudarytas iš dešimties arijų arba dešimties šokio pasirodymų – tinka ir vienas, ir kitas apibūdinimas“, – teigė premjeros režisierius, scenografijos, kostiumų ir šviesų dailininkas I. Galili.
„Atvažiavęs choreografas susisodino mus, visus artistus, ir liepė garsiai skaityti jo eilėraščius. Ne visiems šokėjams buvo paprasta tam ryžtis. Vėliau gavome užduotį per dešimtį minučių sukurti tam tikras judesių kombinacijas. Visi kartu jas įvertindavome ir siūlydavome, ką galima būtų spektaklyje adaptuoti“, – pasakojo baleto solistė Kristina Gudžiūnaitė.
Spektaklyje taip pat šoks Olga Konošenko, Kristina Gudžiūnaitė, Vilija Montrimaitė, Olesia Šaitanova, Jonas Laucius, Genadij Žukovskij, Jeronimas Krivickas, Ernest Barčaitis ir kt.
Choreografinių užduočių nepagailėta ir premjeroje dainuosiantiems operos solistams – Justinai Gringytei, Jovitai Vaškevičiūtei, Aistei Pilibavičiūtei, Monikai Pleškytei, Tomui Pavilioniui, Steponui Zoniui ir kt.
Pats I. Galili negailėjo komplimentų spektaklio muziką parašiusiai Ritai Mačiliūnaitei. „Perskaičiusi Itziko poemas tiesiog bandžiau įsivaizduoti, kaip jos skamba. Nesistengiau galvoti apie šokį, kurį norės atvaizduoti choreografas, kad nebūtų viskas visiškai apie tą patį“, – kukliai prisipažino pati kompozitorė.
„Jau prieš gerą dešimtmetį Naujosios operos akcijos festivalyje kartu su R. Mačiliūnaite mėginome kurti kažką panašaus, tačiau dabar turime visiškai kitokias galimybes ir galime remtis visai kito lygio atlikėjų kolektyvais“, – pridūrė LNOBT vyriausiasis dirigentas, premjeros muzikos vadovas Ričardas Šumila.
Premjeros „Amžinybė ir viena diena“ žiūrovai turės galimybę įsigyti ir spektaklyje skambančių eilėraščių knygą anglų bei lietuvių kalbomis (į lietuvių kalbą poeziją vertė Laūra Karnavičiūtė). Pats I. Galili teigė eilėraščių per savo gyvenimą parašęs nemažai, tačiau išleistos savo poezijos knygos iki šiol neturėjęs.
„Dalyvauju improvizuotose poetinėse dvikovose, vykstančiose kiekvieną mėnesį. Dažniausiai jose eiliuoju hebrajų bei anglų kalbomis, bet retkarčiais tenka ir olandiškai“, – prisipažino Olandijoje namus turintis spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ kūrėjas.
