„A. Schönbergas yra pokyčio epochos kompozitorius. Jo kūryba žymi vėlyvosios romantikos pabaigą ir nutiesia gaires į moderniąją, atonalią muziką – tai, ką dabar vadiname meno avangardu“, – glaustai kompozitorių pristato M. Pitrėnas.
Schönbergo paveikta susikūrė muzikinė kryptis, šiandien vadinama Vienos naująja mokykla. Ji remiasi atonalizmo, dodekafonijos ir konstruktyvizmo principais ir kartais yra priešinama Vienos klasicistinei mokyklai, kuriai atstovavo W. A. Mozartas, J. Haydnas ir L. van Beethovenas. Tiesa, akademiniu požiūriu Schönbergas buvo savamokslis. „Jis neturėjo akademinių muzikinio išsilavinimo pamatų. Muzikos pradmenų jis mokėsi savo tėvų namuose. O didžiausią įtaką jam padarė jo mokytojas, kompozitorius Alexanderis Zemlinsky“, – sako maestro.
Atrastas gerokai vėliau
Opusą „Pragiedrėjusi naktis“ A. Schönbergas parašė būdamas 25-erių. Tačiau savo laiku kūrinys nesulaukė daug dėmesio. „Ko gero, tuo metu Schönbergo nebuvo galima vadinti pačiu populiariausiu Vienos kompozitoriumi. Populiarumu jį, be abejo, lenkė G. Mahleris, R. Straussas. Todėl ir šis kūrinys buvo pastebėtas gerokai vėliau, kai Schönbergas jau buvo išgarsėjęs savo atonaliaisiais ir serijiniais opusais“, – mintimis dalijasi M. Pitrėnas.
Būtent todėl šis opusas – kiek kitoks, nei daugelio atpažįstama vėlyvoji A. Schönbergo dodekafoninė muzika. „Tai – savotiškas atsisveikinimas su romantizmo muzika. Beje, kūrinys ypatingas ir tuo, kad jame, ko gero, pirmą kartą muzikos istorijoje taip detaliai nupieštas poetinis paveikslas. Partitūroje yra paaiškinama kiekviena frazė. Galima sekti, kaip kartu su muzika keičiasi muzikinis paveikslas, mintis, emocija, netgi apšvietimas. Juk naktyje yra daug spalvų, šešėlių, ir jie visi sugula į emocingą ir kartu trapią dekadentinę drobę“, – pasakoja maestro.
Cherchez la femme
Pagrindinė opusą lydinčios poemos tema – vyro ir moters santykiai. „Moteris laukiasi svetimo kūdikio, prisipažįsta vyrui apie neištikimybę, ir jiedu naktyje atranda sprendimą eiti kartu, petys į petį nugalėti sunkumus. Turbūt neatsitiktinai ir „Pragiedrėjusi naktis“ yra įkvėpta dviejų žmonių ryšio tarp Schönbergo ir jo mokytojo Alexanderio Zemlinsky sesers Mathildos, su kuria jis susiejo savo ilgus meilės ir kūrybinius metus“, – paralelinę istoriją atskleidžia maestro.
Šioje istorijoje yra ir daugiau asmeninio gyvenimo detalių. Mathilda buvo keletui mėnesių palikusi šeimą ir išvykusi į Vieną su artimu jų šeimos draugu, tapiusiu jų šeimos portretus, – Richardu Gerstliu.
„Šis meilės trikampis turėjo ir aštrių kampų. Mathildai grįžus pas savo meilę, paliktasis dailininkas nusižudė. Manoma, jog šie gyvenimo posūkiai – išdavystė, savižudybė – turėjo įtakos ir vėlesnei Schönbergo muzikinei kalbai – tam radikalumui, posūkiui į atonalumą“, – samprotauja M. Pitrėnas.
Spalio 26 d. 19 val. Modesto Pitrėno diriguojamame Lietuvos kamerinio orkestro koncerte Valdovų rūmuose išgirsime ir Lietuvoje kiek mažiau žinomo, bet labai produktyvaus autoriaus, žydų kilmės Šveicarijos ir JAV kompozitoriaus Ernesto Blocho Concerto grosso Nr. 1, B. 59. Taip pat skambės romantizmu alsuojantis Carlo Maria von Weberio Kvintetas klarnetui ir styginiams, op. 34, solo gros klarnetininkas iš Slovėnijos Darko Brlekas.
Tekstą parengė Laura Kešytė
