Režisieriui Adomui Juškai patinka dirbti neįspraustam į teksto rėmus

Sausio 31, vasario 1 dienomis Jaunimo teatras Vilniuje grynojo teatro išsiilgusius žiūrovus kviečia į premjerą – spektaklį „Miego brolis“, kurį Roberto Schneiderio romano motyvais kuria jaunosios kartos režisierius, Eimunto Nekrošiaus mokinys Adomas Juška.

Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Režisierius A.Juška – E.Nekrošiaus mokinys.<br>L.Vansevičienės nuotr.
Režisierius A.Juška – E.Nekrošiaus mokinys.<br>L.Vansevičienės nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Scena iš „Miego brolio“ repeticijos.<br>D.Putino nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Laura Šimkutė

Jan 31, 2020, 12:56 PM, atnaujinta Jan 31, 2020, 12:56 PM

Jau trečią premjerą Jaunimo teatre pristatantis režisierius lieka ištikimas savo metodui – renkasi apie jam rūpimas temas kalbėti simbolių ir grynųjų teatro priemonių kalba. 

Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai Andrius Bialobžeskis, Aleksas Kazanavičius, Aušra Pukelytė, Digna Kulionytė, Džiugas Grinys, Aurelijus Pocius.

„Spektaklis bus apie ypač jautrų žmogų – Johanesą Eliją Adlerį, apie jo santykį su meile, muzika ir mirtimi. Apie žmogų, kuris gyvena, jaučia ir galiausiai miršta be jokių kompromisų“, – trumpai spektaklio sumanymą pristatė A.Juška, su kuriuo kalbėjomės apie būsimą premjerą.

– „Miego brolis“ – nemažai kartų užsienio scenose statytas kūrinys, anksčiau statytas ir Lietuvoje. Kaip nusprendėte pasirinkti šį R.Schneiderio romaną? 

– Jau seniai nešiojausi kito spektaklio idėją, bet dėl tam tikrų techninių aplinkybių teko rinktis – laukti pusantrų metų, kol galėsiu įgyvendinti pirmąją idėją, ar imtis ko nors papildomai.

Pamenu, kaip svarstydamas, jog reikia bandyti ką nors kita, užsiminiau A.Bialobžeskiui, kad man reikia medžiagos naujam pastatymui, kad norėčiau padaryti kai ką paprasto, bet ne banalaus. Norėčiau sukurti spektaklį apie meilę, nes nei „Šveikas“, nei „Fikcijos“ nėra apie meilę. Andrius pasiūlė „Miego brolį“.

Mane iš karto užkabino pavadinimas – tai jau geras ženklas. Perskaitęs romaną supratau, jog tai yra keistas, savotiškas kūrinys, kuris kelia iššūkius, nes nežinau, kaip tai perkelti į sceną.

„Miego brolyje“ nagrinėjamos temos yra man artimos: muzika ir meilė – dalykai, kurie nuo pat vaikystės man atrodo lyg šio pasaulio stebuklai. Viskas šitaip ir sutapo.

– „Miego brolis“ yra ganėtinai populiarus romanas. Kiek teko domėtis, užsienyje jis netgi įtrauktas į privalomos mokiniams literatūros sąrašus. Kaip manai, kodėl šis romanas sulaukė tokio populiarumo?

– Turbūt dėl frazės „kas myli, tas nemiega“. Žmonės, kurie bent kartą gyvenime buvo įsimylėję, turbūt supranta, ką šia fraze norima pasakyti, supranta tą jausmą, kai esi išprotėjęs dėl įsimylėjimo. Tai žmonėms artima ir puikiai suprantama tema. 

Yra nemažai knygų apie meilę, bet „Miego brolis“ išsiskiria jų kontekste. Tai nėra tas kūrinys, kurį skaitai ir iš karto supranti – prie jo reikia mokėti prieiti, jis kelia iššūkių skaitytojui.

– Kokiu principu, norėdamas paversti romaną spektakliu, dirbi su jo tekstu? 

– Man dirbti įdomu tada, kada iš karto neturiu atsakymų. „Miego brolis“ nėra tas kūrinys, iš kurio galima tiesiog imti ir padaryti inscenizaciją.

O principas paprastas – pasirenkame kurią nors romano vietą ir kartu su aktoriais ieškome, kaip galime tai perteikti scenoje, kartu fantazuojame, galvojame. Dažnai tai, kas mintyse atrodo gerai, neprigyja scenoje. Ieškome sprendimų intuityviai. 

Ir su romano tekstu elgiuosi labai laisvai. Veikiau šis mano spektaklis yra įkvėptas romano motyvų, o ne yra jo pastatymas. Darau kai ką, kas yra grynai mano. Man tai svarbu kuriant spektaklį. 

– „Miego brolyje“, kaip ir „Fikcijose“, pagrindinis veikėjas yra menininkas. Kuo jus domina menininko, kaip personažo, figūra? 

– Kai renkiesi kūrinių temas, vis tiek dažniausiai remiesi savo išgyvenimais, kuri apie tai, kas pačiam įdomu. Kadangi dirbu teatre, pats kuriu, susiduriu su kitais kūrėjais, mane ir ima dominti šis aspektas. 

Mėgstu fantazijos, vaizduotės temas. Mano kuriamuose spektakliuose vaizdą scenoje regime pagrindinio veikėjo akimis. Tad jeigu pagrindinis veikėjas yra žmogus, pasižymintis ryškia, išlavinta vaizduote (kaip kad „Fikcijose“ – pats Borgesas, o „Miego brolyje“ – muzikantas), scenoje galima sau leisti daug daugiau, pavyzdžiui, kurti sapniškus vaizdinius. Turbūt tai ir būtų viena priežasčių.

– „Miego brolis“ – trečias spektaklis, kuriame dirbi su A.Bialobžeskiu. Kaip užsimezgė jūsų bendradarbiavimas? 

– Kai buvau pakviestas į Jaunimo teatrą statyti „Šveiko“, turėjau pasirinkti ką nors iš trupės aktorių. Taip susiklostė, kad pakviečiau Andrių. Su juo turime daug bendra, lengvai susikalbame – ir apie meną, ir apie gyvenimą. Mums teatre įdomūs panašūs dalykai.

Andrius yra idėjinis žmogus ir tai mane iš dalies nustebino. Iki tol maniau, kad su vyresniais žmonėmis (tais, kuriems jau per keturiasdešimt), kurie yra etatiniai aktoriai, nerasiu bendros kalbos. Visada maniau, kad jeigu žmogus dega idėjomis, jis turi būti jaunas. Andrius įrodė, kad taip neprivalo būti. 

Net ir dėl „Miego brolio“ – kaip minėjau, jis man pasiūlė šitą knygą. Sakiau Andriui, kad galiu pasiūlyti nebent tik labai mažą vaidmenį, o jis sakė, kad nesvarbu, jam įdomus pats procesas, darbas su medžiaga. Jam svarbu ne tik atlikti savo, kaip aktoriaus, vaidmenį, bet ir tai, kaip visapusiškai kuriamas spektaklis. 

Iš tiesų man labai pasisekė, kad pradėjome dirbti su Andriumi. Anksčiau į repeticijas reikėdavo ateiti pasiruošus konkretų planą, nusiteikus tiksliai įgyvendinti tai, kas sugalvota. O pradėjęs dirbti su juo pamačiau, kad gali būti ir kitaip – galiu tiesiog atsinešti idėją, bandyti, be to, dar gausiu ir idėją atgalios. Kuriasi grįžtamasis ryšys. 

Dirbant tokiu principu gali rastis dalykų, apie kuriuos net nepagalvotum. Tiesą sakant, tą patį galiu pasakyti ir apie darbą su A.Kazanavičiumi, su kuriuo dirbame jau antrą kartą. Matau, kad ir su A.Pukelyte, su kuria susidūriau pirmąkart, rasime bendrą kalbą. Man paprasčiausiai pasisekė.

– Kiek teko pastebėti, visuomet renkatės statyti į literatūros klasiką pretenduojančius kūrinius, niekada nestatote dramaturgijos kūrinių. Kodėl?

– Renkuosi literatūrą, kuri man įdomi, turi savitą charakterį, kurią norint perkelti į sceną kyla daug klausimų, iššūkių. Tai tendencija, kuri ir išliks, nes nesiruošiu statyti dramaturgijos. 

Dramos kūriniai kaip medžiaga manęs nedomina, nes kas man, kaip režisieriui, belieka? Labai nemėgstu žodžių pastatymas, inscenizacija, nes tai lyg ir sufleruoja, kad kūrinys yra pjesė, kurią aš, kaip režisierius, tiesiog turiu pastatyti. 

Dauguma pjesių yra parašytos taip, kad užtenka geros scenografijos, su aktoriais surepetuoto, ir štai – jau kūrinys. Pjesėse jau tiek daug už tave padaryta, nėra jokio individualumo, labai daug nulemta. 

Nestatau kūrinių, veikiau pasitelkiu juos kaip įkvėpimo šaltinį. Taip pat nerašau inscenizacijų – man nepatinka dirbti, kai esu įspraustas į teksto rėmus, atrodo, jog šitaip prarandama labai daug teatrinių dalykų, kurie atsidūrę popieriuje netenka prasmės, savo magijos. 

Mėgstu scenoje daryti viską nuo nulio, kurti teatrinį kūrinį, ieškoti, ką teatras, kaip medija (kad ir kaip nemėgstu šito žodžio) gali man pasiūlyti, kas spektaklį paverčia teatro kūriniu. Manau, jog tai labai skiriasi nuo pjesės pastatymo.

Spektaklio „Miego brolis“ premjera. Sausio 31 d., vasario 1 d. Valstybinis jaunimo teatras, Vilnius.
 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.