Juozas Statkevičius – apie madas, spektaklius ir vakarėlius teatre prieš 30 metų

Lietuvos nacionalinis dramos teatras tęsia 80 sezono tinklalaidžių ciklą ir šiandien pristato pokalbį su kostiumų dailininku ir dizaineriu Juozu Statkevičiumi.

J.Statkevičius dabar ir prieš 30 metų.
J.Statkevičius dabar ir prieš 30 metų.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 8, 2020, 1:43 PM, atnaujinta Feb 8, 2020, 2:19 PM

Dėl LNDT pastato rekonstrukcijos pokalbį rengianti teatrologė Daiva Šabasevičienė pakvietė Juozą  pasikalbėti savo namuose. Kupinas entuziazmo jis pasakoja apie teatrą, kostiumus ir užkulisinius dalykus, nutikusius prieš 30 metų.

„Aktorės net balsą pakeisdavo, kai apsivilkdavo mano kurtą kostiumą, nesvarbu, kad jis iš pliušinių užuolaidų buvo pasiūtas“, – atsiminė menininkas ir pasakojo, kad tuomet visur buvo skurdas – labai trūko audinių, bet nuotaika buvo pakili ir buvo daug bohemos teatre. Dėl triukšmingų vakarėlių šalia teatro gyvenę kaimynai menininkams kviesdavo policiją.

Į teatrą J.Statkevičių pakvietė jaunos aktorės, kuriančios vaidmenis spektaklyje „Orkestras“ (režisierius Artūras Valudskis).

Juozo kostiumus jos jau buvo pastebėjusios „Madų dienose“, kur dailininkas laimėjo prizą. Toliau buvo Oskaro Koršunovo nemirtingoji „Senė“, „Senė II“, Gintaro Varno unikalūs spektakliai.  

„Nebuvo ką valgyti, bet gyventi kaip nori niekas negalėjo uždrausti“, – sakė dizaineris.

Sieloje Juozas niekada nebuvo „sovietinis“. 

„Man buvo bepigu vaidinti kažką, ir galiu persižegnoti: nežinojau, kas buvo ta tarybinė sistema. Buvau tiek nuplaukęs į grožį, į meną, man buvo įdomu žurnalai, mados.

Būdamas teatre svajojau būti aktoriumi, bet nesijaučiau nei gražus, nei įdomus, todėl savo talentą padaryti kitus gražius iš visos širdies atidaviau aktoriams.

Dabar esu labai laimingas, nes teko tiek įdomių darbų, tiek aktorių, spektaklių, vaidmenų, kad, rodos, ir pats vaidinau, dainavau ir šokau. Esu laimingas, kad mano profesija labai reikalinga.

Man visad buvo labai svarbu, ko nori režisierius, nes jis yra svarbiausias spektaklyje, o po to jau eina aktoriai, scenografai, kostiumų dailininkai,“ – sakė J.Statkevičius.

„Aš ne tik kostiumus kurdavau, bet ir parodydavau, kaip jais apsivilkus vaidinti. Rimantė Valiukaitė visad juokdavosi, kad Juozas parodo ir kaip atsistoti, ir kaip ranką pakelti, kaip vaidinti.

Stengiausi būti pastebėtas, dariau, kad pačiam būtų įdomu, ir niekada neuždirbau iš teatro, o tik viską ten tempdavau. Bet kam tai rūpi? Man rūpėjo ir rūpi,“ – nuoširdžiai atviravo J.Statkevičius.

Dailininkas prasimanydavo įvairias kostiumų detales iš senų audinių, užuolaidų ar striukių, kurias atsiųsdavo teta iš Amerikos. Netgi iš silkių dėžučių! Liemenes – iš teatre rastų sagų. Dailininkas stengėsi kiekvienam aktoriui pritaikydavo kostiumą pagal jo charakterį. 

 

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.