Valstybės dieną nuo pagrindinio Kernavės piliakalnio griaudės būgnai ir liesis melodingi marimbos bei vibrafono garsai. Perkusininkas S.Auglys su bendraminčiais kolegomis Arūnu Maniušiu ir Gintu Gasevičiumi šventės proga sumanė senojoje Lietuvos sostinėje parodyti muzikinio veiksmo spektaklio „Karas taikoje“ premjerą.
Šitiek būgnų piliakalniai turbūt dar nematė, kiek tą vakarą jų vedžios klausytojus, anot S.Auglio, kasdienybės keliais ir klystkeliais.
Įkvėpimo ieškojo kapinėse
Šio neįprasto spektaklio idėja perkusininką užvaldė po debiuto kine. Mat šiemet S.Auglys pirmą kartą prisistatė kaip filmo kompozitorius – sukūrė garso takelį dokumentiniam filmui „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius Algis Kuzmickas) apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškas ir suradimą.
Įvairios muzikos savo instrumentams sukūrusiam atlikėjui tai buvo ypatingas išbandymas. Šį kartą daug muzikos jis įgrojo kompiuteriu, be to, sulaukė pučiamųjų orkestro „Trimitas“ pagalbos.
„Į filmo užsakovo – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro – pasiūlymą bendradarbiauti su dokumentininkais reagavau atsargiai, bet numynęs dviračiu į Našlaičių kapines iš karto apsisprendžiau imtis šio darbo, ėmiau įsivaizduoti filmo muziką.
Kraupi apleistų kapinių atmosfera mane taip paveikė, kad negalėjau sėsti ant dviračio, kol nepraėjo sukrėtimas“, – prisiminė S.Auglys.
Tuo metu Našlaičių kapinės buvo neįžengiamais krūmais apaugusi teritorija su kur ne kur kyšančiais kryžiais ir antkapiais, išnykusiais takeliais ir kapais.
„Dirbdamas prie filmo sužinojau daug įdomių ir baisių dalykų. Tarkime, Našlaičių kapinėse partizanai buvo laidojami kartu su banditais – į kapą kišdavo po kelis žmones: apačioje dažniausiai guldė partizanus, o ant jų – nusikaltėlius“, – pasakojo kompozitorius.
Filmas S.Auglį paskatino atidžiau pastudijuoti savo giminės istoriją, kurią taip pat rašė partizanai. Menininkas net atrado savo prosenelių kapus Ungurių kaime netoli tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro Užulėnyje, sužinojo, kad prosenelis kovojo viename partizanų būryje su A.Smetonos broliu.
Karas vyksta visą laiką
Tiesa, dokumentikoje dominuoja tekstai, o muzika gera tada, kai netrukdo pasakojimui.
Daug filmui sukurtos S.Auglio muzikos liko nepanaudota. Tad kompozitoriui ir parūpo išlieti susikaupusias idėjas kitaip – muzikiniame spektaklyje.
„Karas taikoje“ – tarsi post scriptum filmui „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“. „Tai žmogaus pastangų išlikti nuolat kintančiame pasaulyje metafora“, – apibūdino naująjį spektaklį muzikos autorius.
Anot jo, laisvės kovos baigėsi, bet mes visą laiką dėl ko nors grumiamės – dėl geresnio gyvenimo, aukštesnių pozicijų, išgyvenimo. „Vienoks ar kitoks karas vyksta visą laiką – turime būti jam pasirengę. Taip gyvendami laisvėje pamirštame tuos, kurie už ją kovojo“, – svarstė menininkas.
Spektaklio „Karas taikoje“ muzikoje, kaip ir gyvenime, greta brutalios jėgos, roko energijos versis grožio salelės: tarp naujų savo kūrinių būgnams menininkas nutarė įterpti populiarios klasikos aranžuočių.
Būti laisvam nelengva
Galima nuspėti, kad spektaklio tema aktuali pačiam S.Augliui. Atlikėjas daugiau kaip 20 metų dirbo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre, buvo jo mušamųjų grupės koncertmeisteris, bet sužeidimai avarijoje privertė jį atsisveikinti su darbu orkestruose.
Pripažintas perkusininkas, įvairių projektų rengėjas tapo laisvai samdomu menininku. „Būti laisvam malonu, bet kartais labai sunku“, – neslėpė S.Auglys, niekada nestokojęs idėjų ir veiklos.
Štai ir dabar jis ketina toliau bendradarbiauti su dokumentininkais – kurs naują filmą apie Našlaičių kapines.
Susižalojo pakeliui į festivalį
S.Auglys surengė daugiau kaip 300 solinių koncertų, pasirodė kaip marimbininkas solistas Belgijoje, Meksikoje, Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Italijoje.
Muzikas taip pat groja šiuolaikinės muzikos ansambliuose, vadovauja perkusininkų ansambliui „Taba“, yra viešosios įstaigos „Perkusijos festivaliai“ vadovas.
1998 m. Vilniuje atlikėjas įkūrė Tarptautinį būgnų ir perkusijos festivalį, kuris 2005–2012 m. vyko Ukmergėje, vėliau grįžo į sostinę.
2011 m. važiuodamas į festivalį iš televizijos laidos „Labas rytas“, kurioje pristatė renginį, S.Auglys autostradoje pateko į autoavariją ir dėl sukrėstų smegenų ir lūžusio žandikaulio atsidūrė reanimacijoje.
Perkusininkas sukūrė roko operą „Gediminas“ (legenda apie Vilkmergę), koncertinę uvertiūrą pučiamųjų orkestrui „La Valse“, variacijas lietuvių liaudies dainos tema „Saulė teka“, pjesę marimbai ir pučiamųjų instrumentų orkestrui „In memoriam eternami“, koncertinę uvertiūrą marimbai ir simfoniniam orkestrui „IMP“, Koncertą marimbai ir simfoniniam orkestrui, įvairių pjesių mušamiesiems, muzikos kameriniams ansambliams.
