Naująją šio kūrinio versiją atliko kritikų pripažintas Latvijos radijo choras, vadovaujamas Sigvardo Klavos, bei kviestiniai solistai – Hovhannesas Nersesyanas (bosas) ir Armenas Badalyanas (tenoras). Kūrinys buvo įrašomas 2019-ųjų rugsėjo 21-23 dienomis Šv. Jono bažnyčioje Rygoje.
Albumą išleido „Delos“ įrašų kompanija Lietuvoje. Koncertą kartu su kūrinio įrašymu inicijavo ir organizavo Armėnijos ambasada Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Komitaso Vardapeto muzikos reikšmės armėnų tapatybei pervertinti neįmanoma. „Armėnams muzika yra atmintis“, – The Guardian laikraštyje rašo Michael’as Church’as. – „Kai jie susirenka pagerbti savo mirusiųjų – balandžio 24-ąją viso pasaulio armėnai taip pat minės 1915 metų genocido dieną, kai Turkijoje 1,5 mln. armėnų buvo arba išskersti, arba žuvo tremtyje, – jie dainuoja dainas, kurias parašė Komitasas Vardapetas – kompozitorius, per muziką perteikęs savo tautos sielą.“
Būdamas kunigas ir žymus etnomuzikologas, Komitasas pats tapo 1915 m. armėnų genocido auka. Nors jis ir išgyveno, jo psichika pakriko, tad paskutinius savo gyvenimo metus jis praleido Paryžiaus beprotnamyje.
Komitasas pradėjo kurti „Dieviškąją liturgiją“ 1892 metais. Iki šių dienų išliko bent dešimt šio kūrinio versijų. Galutinė, pateikta šiame įraše, buvo parašyta 1914-1915 m. – prieš pat Komitaso trėmimą iš Konstantinopolio, kuriame jis gyveno nuo 1910 m., į kalėjimo stovyklą Čankiryje.
Taigi „Dieviškoji liturgija“ yra vienas iš paskutiniųjų kompozitoriaus kūrinių. Apskritai Komitaso kūryba yra gana kukli: ją sudaro 80 chorinių kūrinių ir dainų, armėnų bažnyčios mišių aranžuotės ir keli šokiai fortepijonui.
Ir vis dėlto, labiau žinomo Komitaso tautiečio, Aramo Chačaturiano, teigimu, Komitasas vienui vienas padėjo pagrindą armėnų klasikinės muzikos tradicijai. Būdamas autentiškų liaudies dainų kolekcionierius ir aranžuotojas, Komitasas Armėnijai davė tai, ką Bartokas – Vengrijai, paprastas melodijas paversdamas žavingai sudėtinga polifonija.
Komitasas surinko, perrašė, ištyrė ir palygino daugiau nei 3000 armėnų liaudies muzikos kūrinių, iš kurių daugiau nei pusė ilgainiui pasimetė ir tik apie 1200 išliko iki šių dienų. Komitaso „apetitas“ dainų kūrybai buvo nepasotinamas, o jo transkripcijos liudija apie nepaprastą klausą, sklandžiai persipynusias muzikos, judesio ir sudėtingų socialinių ryšių gijas.
Pagrindinė projekto rėmėja – Armėnijos švietimo, mokslo, kultūros ir sporto ministerija.
„Dieviškoji liturgija“ iš pradžių buvo sukurta vyrų chorui, o prieš tai buvę bandymai perrašyti šį kūrinį mišriam chorui nebuvo entuziastingai priimti. Armėnijos ambasadorius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Tigran Mkrtchyan tikino, kad nauja koncertinė versija pritrauktų daugiau klausytojų atkreipdama dėmesį į pačią muziką ir jos dramaturgijos logiką, o ne į ritualinį aspektą.
Vače Šarafyano aranžuotė kiek įmanoma tiksliau atkartoja originalią vyrų choro versiją, o moteriški balsai suteikia papildomų atspalvių ir ryškumo.
Projekto paruošimui prireikė trejų metų, kol pagaliau 2019 m. rugsėjo 20 d. įvyko istorinis pasirodymas – Komitaso 150-ųjų gimimo metinių proga Rygos Šv. Jono bažnyčioje vykusiame renginyje Latvijos radijo choras, vadovaujamas Sigvardo Klavos, tapo pirmuoju ne armėnų mišriu choru, atlikusiu „Dieviškąją liturgiją“. Šio kūrinio įrašai vyko tris dienas po šio istorinio pasirodymo.
The Guardian ir The Independent jau pateikė geriausius atsiliepimus apie šį istorinį albumą.
Apie Aranžuotoją
Vienas žymiausių armėnų kompozitorių, Vače Šarafyanas, yra sukūręs daugiau nei šimtą muzikos kūrinių. Jo muzika The New York Times pasirodė „stulbinanti, paslaptinga ir išties didinga“, o The Boston Globe – „sudėtinga, apgalvota, žavi“.
Jo kūrybą sudaro simfoniniai kūriniai, kamerinė muzika, choro ir kita vokalinė muzika. Jis taip pat sukūrė operą „Karalius Abgaras“ ir baletus: „Kitas mėnulis“, kurį parašė įkvėptas G. I. Gurdjieffo, „Senovės dievai“ ir „Dykumos nuotaka“. Šarafyano kūriniai plačiai atliekami ne tik jo gimtojoje šalyje, bet ir prestižiškiausiose pasaulio salėse bei daugelyje šiuolaikinės muzikos festivalių JAV ir Europoje.
Apie atlikėjus
Hovhannesas Nersesyanas (bosas) yra dvasininkas-operos solistas. Jis yra Jerevano Komitaso valstybinės konservatorijos absolventas, nuo 2004 m. – Armėnijos nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro solistas, taip pat vienos didžiausių armėnų apaštališkosios bažnyčios vyskupijų, Ararato popiežiškosios vyskupijos, diakonas.
H. Nersesyanas yra daugelio prestižinių vokalinių konkursų – tokių kaip Tarptautinio jaunųjų dainininkų konkurso Moldovoje, Tarptautinio jaunųjų operos dainininkų konkurso „Opera be sienų“, Rimskio-Korsakovo tarptautinio jaunųjų operos dainininkų konkurso bei Tarptautinio Pavelo Lisiciano vokalistų konkurso – laureatas. 2014 m. H. Nersesyanas pelnė Armėnijos prezidento „Jaunimo premiją“, skirtą jauniems muzikantams. Operos solistas koncertavo prestižiškiausiose pasaulio scenose ir dalyvavo keliuose tarptautiniuose festivaliuose.
Armenas Badalyanas (tenoras) studijavo smuiką Armėnijos Vanadzoro muzikos koledže, o 2003 m. įstojo į Jerevano Komitaso valstybinę konservatoriją, kurią baigęs tapo vokalo mokytoju ir operos dainininku. Nuo 2008 m. A. Badalyanas yra Armėnijos nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro solistas, o nuo 2013 m. – Volgogrado valstybinio operos teatro narys.
Nuo 1992 m. Sigvardas Klava vadovauja Latvijos radijo chorui. Jam vadovaujant choras pelnė tarptautinį pripažinimą, tapo išskirtiniu kolektyvu, kuris yra laukiamas garsiausiuose pasaulio muzikos festivaliuose ir reguliariai kviečiamas bendradarbiauti su žymiais kompozitoriais ir dirigentais. S. Klava yra daugkartinis Latvijos Didžiosios muzikos premijos laureatas, pelnęs Latvijos ministrų kabineto premiją ir Trijų žvaigždžių ordiną.
Nuo 1990 m. – Latvijos dainų ir šokių festivalio vyriausiasis dirigentas, o nuo 2000 m. – Jāzeps Vītols Latvijos muzikos akademijos dirigavimo katedros profesorius. Nuolat dalyvauja tarptautinėse vertinimo komisijose ir švietimo projektuose.
S. Klava koncertavo Londono Karališkojoje Alberto salėje, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Amsterdamo „Concertgebouw“ salėje, Berlyno filharmonijoje ir kt., su pasaulinio lygio kolektyvais, tokiais kaip Nyderlandų radijo choras, Nyderlandų operos choras, Nyderlandų kamerinis choras „Cappella Amsterdam“, Berlyno kamerinis choras RIAS ir Leipcigo radijo choras MDR.
Latvijos radijo choras yra unikalus profesionalių dainininkų kolektyvas, kuris siūlo klausytojams nepaprastai turtingą repertuarą, apimantį tiek senąją muziką, tiek moderniausius šiuolaikinius kūrinius. ECM įrašų kompanijos įrašyta Arvo Pärto „Adomo rauda“, atlikta Latvijos radijo choro (dir. Tõnu Kaljuste), 2014 m. pelnė „Grammy®“ apdovanojimą už geriausią chorinės muzikos atlikimą.
Latvijos radijo choras yra daugkartinis Latvijos Didžiosios muzikos premijos (aukščiausio nacionalinio apdovanojimo už profesinius pasiekimus muzikos srityje) laureatas, taip pat yra pelnęs Latvijos ministrų kabineto apdovanojimą.
Latvijos radijo choro atliktą Sergejaus Rachmaninovo „Nakties vigiliją“, įrašytą „Ondine“ įrašų kompanijos, „Gramophone“ pavadino geriausiu 2013 m. vasario mėnesio įrašu, o JAV nacionalinis radijas įtraukė į 25 geriausių metų albumų sąrašą. 2020 m. sausį Latvijos radijo choras pelnė Tarptautinį klasikinės muzikos apdovanojimą (ICMA) chorinės muzikos kategorijoje už Piotro Čaikovskio sakralinių chorinių kūrinių albumą.
