Istorinis teatro ruduo kviečia: „Asmenybės kuria istoriją. Lietuvos teatrui 100“, – tai naujojo sezono šūkis, įvardijantis istorinės sukakties prasmę.
„Mes grįžtame prie Lietuvos teatro ištakų – 1920 m. gruodžio 19 dieną įvykusios Hermanno Sudermano „Joninių“ premjeros Kaune, prisiminsime jį kūrusius pirmeivius ir keliausime per sezoną lydimi teatro asmenybių – režisierių, aktorių – visų, kurie paliko ir palieka laiko ženklus, įprasmina teatro misiją.
Formuojant šimtmečio spektaklius, neatsitiktinai kviesti daugelį metų teatre kūrę vyriausieji režisieriai Jonas Vaitkus bei Gytis Padegimas. Sulauksime ir Slovėnijos režisieriaus Jašos Koceli bei Antano Obcarsko premjerų.
Be to, įgyvendinsime ir ilgai brandintą naujo tarptautinio teatro festivalio „Scena 10x10“ programą, kurioje numatyti teatrų iš užsienio ir Lietuvos spektakliai, naujausios premjeros. Tikimės, visus planus pavyks įgyvendinti.
Nauja ir tai, kad teatre turime meno vadovą. Džiugu pristatyti teatrologą Edgarą Klivį, kuris mūsų teatro kūrybinį pulsą stebėjo būdamas meno tarybos pirmininkas. Ir, žinoma, laukiame sugrįžtančių žiūrovų, nes kiekvienas spektaklio rodymas – lyg pirmą ir vienintelį kartą, tad išnaudokime šį laiką“, – sakė generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas.
Šimtmečio premjeros
Režisieriaus G.Padegimo premjera „Pirmeiviai“ nukelia į tarpukario Kauną, režisieriaus Juozo Vaičkaus butą Kęstučio gatvėje, kur pirmieji aktoriai, režisieriai, dramaturgai, scenografai nepritekliuje ir varge, tačiau su begaliniu atsidavimu ir užsidegimu repetavo pirmąjį spektaklį – H.Sudermanno „Jonines“ (1920 12 19). Kūrinyje daug autentikos, detalių ir intrigų, kurios yra būdingos kūrybiniam procesui ir bohemiškam veikėjų būdui.
„Kauno teatre esu jau 55 metus – nuo mažo berniuko iki vyriausiojo režisieriaus, o dabar – vėl režisieriaus. Nemažai žinau ir pamaniau, kad mano priedermė – nerti į praeitį.
Ilgai rinkau medžiagą, skaičiau memuarus, senus laikraščius, archyvus. Beje, dar prieš 20 metų man pavyko paruošti laidų ciklą „Teatro instinktas“ – apie teatro atsiradimą Lietuvoje. Pavyko rasti, pakalbinti ir nufilmuoti senuosius mūsų kritikus, aktorius, žiūrovus. Visa ta medžiaga, kuri kaupėsi 55 metus, dabar staiga, per trumpą laiką sugulė į šitą pjesę.
Esu labai laimingas, kad mano bendrakeleiviai šioje kelionėje tapo teatro ateities žmonės. Tai – jaunas kursas, kurį į teatrą pakvietė Kauno dramos teatro vadovas E.Stancikas, o juos paruošė Algirdas Latėnas ir Vidas Bareikis. Kartu mes keliavome iš praeities į ateitį“, – sakė G.Padegimas.
Spektaklis kalba ne tik apie teatro kūrimąsi, tačiau ir apie tuo metu vykusius politinius, visuomeninius procesus.
„Tai plati panorama to, kas vyko Lietuvoje. Garbė ir atsakomybė, kad pradedame šį sezoną šiuo spektakliu“, – mano G.Padegimas.
Scenografiją ir kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Birutė Ukrinaitė, muziką parašė kompozitorius Raimundas Martinkėnas, o vaizdo projekcijas sukūrė vaizdo menininkas Linartas Urniežius. Spektaklio sukūrimą parėmė privatus verslas – įmonių grupė „SDG“ (Saugaus darbo garantas).
Spektaklyje vaidina naujoji teatro karta: Deividas Breivė, Greta Šepliakovaitė, Povilas Jatkevičius, Jurgita Maskoliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Roberta Sirgedaitė, Aistė Zabotkaitė, Kamilė Lebedytė, Marius Karolis Gotbergas, Edgaras Žemaitis, Mantas Bendžius, Pijus Narijauskas, Motiejus Ivanauskas, Andrius Alešiūnas, Dovydas Pabarčius.
Spektaklis bus rodomas rugsėjo 24 ir spalio 30 d. Didžiojoje scenoje.
Rugsėjo 12, 13 d. Didžiojoje scenoje numatoma režisieriaus J.Kocelio (Slovėnija) tarptautinė premjera „Elektra“ pagal Sofoklio, Euripido ir Aischilo tekstus. Ji turėjo įvykti kovą (premjera buvo numatyta 25 d.). Rugpjūčio pabaigoje sugrįžusi kūrybinė komanda pabaigs pradėtą darbą.
J.Kocelis kuria skirtingo žanro spektaklius – nuo monospektaklių iki operos pastatymų. Vienas pastarųjų jo darbų – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Užburtoji fleita“ Slovėnijos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Premjerai Kaune režisierius pasirinko antikos kūrinius, kurie atskleidžia graikų antikos didybę, gelmę, tūkstantmetes žmonijos patirtis ir moteriškąją istorijos pusę.
Spektaklis interpretuoja vieno svarbiausių ir ryškiausių antikinių moterų personažų – Elektros – istoriją. Trojos karo didvyrio Agamemnono ir Klitemnestros dukra Elektra gedi nužudyto savo tėvo ir laukia sugrįžtančio brolio, kad galėtų atkeršyti už tėvo mirtį.
Pagrindinė spektaklio tema – laukianti moteris, kaip miegantis vulkanas prieš išsiveržimą. Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Pasitelkęs daugybę galingų archetipų, slypinčių graikų tragedijose, režisierius kuria universalų stiprios, revoliucingos asmenybės likimo istoriją.
Spektaklio scenografas Darjanas Mihailovičius Ceraras, kostiumų dizainerė Branka Pavlič, kompozitorius Miha Petric, choreografė – Tajda Podobnik, fotografė – Mankica Kranjec, teksto redaktorė – Daiva Čepauskaitė.
Vaidina Greta Šepliakovaitė, Jūratė Onaitytė, Daiva Rudokaitė, Tomas Erbrėderis, Ričardas Vitkaitis, Povilas Jatkevičius Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Jurgita Maskoliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Ieva Stašelytė, Aistė Zabotkaitė, Roberta Sirgedaitė.
Lapkričio 28, 29 d. Rūtos salėje įvyks NKDT ir teatro „Utopia“ koprodukcijos premjera „Batsiuviai“ pagal lenkų autoriaus Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy pjesę. Ją režisuoja Antanas Obcarskas. Spektaklio sukūrimą remia Adomo Mickevičiaus fondas Varšuvoje ir Lenkų Institutas Vilniuje.
Pjesė „Batsiuviai“, nors dėl autoriaus savižudybės liko nebaigta, laikoma geriausiu S.I.Witkacy kūriniu teatrui. Paskutinis S.I.Witkacy gyvenimo ir kūrybos dešimtmetis, sutapęs su visai Europai sunkiu laikotarpiu dėl ryškų pėdsaką XX a. istorijoje palikusio globalinio konflikto, buvo kupinas pesimizmo ir nerimo.
Menininkas įžvelgė bundančius totalitarizmo demonus ir baiminosi dėl niūrios ateities. Šiandienos kontekste „Batsiuviai“ taikliai kalba apie gyvenamojo meto ligas ir nepasitenkinimą.
Vaidina Gytis Laskovas, Tomas Erbrėderis, Saulius Čiučelis, Deividas Breivė, Augustė Ona Šimulynaitė, Mantas Bendžius, Aistė Zabotkaitė, Saulė Sakalauskaitė.
Gruodžio 18 d. premjera pagal Vydūno kūrybą „Ne sau žmonės“, kurią režisuoja J.Vaitkus. Be J.Vaitkaus sunku įsivaizduoti teatro jubiliejinius metus, todėl režisierius, pakviestas sukurti spektaklį šimtajam sezonui, išsikėlė ypatingą uždavinį – aktualizuoti teatro, kūrėjo vaidmenį, pasitelkdamas Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868–1953 m.) – lietuvių humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo – kūrybinį palikimą.
Paralelių ieškoma pranašiškoje Vydūno kūryboje – „Pasaulio gaisras“, „Prabočių šešėliai“, „Amžinoji ugnis“. Jo dienoraščiai, laiškai liudija, kad žmogaus ir žmonijos išgyvenimo kelionėje mokslo bedieviškumas ir religijos nemoksliškumas neišvengiamai veda pragaištin ir tik pavienio žmogaus valinga pastanga eiti meilės, užuojautos, sąžinės, doros puoselėjimo ir išsaugojimo kryptimi yra vaisingas ir prasmingas.
Šią premjerą vainikuos ir scenografo ir kostiumų dailininko Jono Arčikausko sugrįžimas. Muzikinį spektaklio piešinį, praturtintą gyvu atlikimu, kurs kompozitorius Tomas Kutavičius. Spektaklyje vaidmenis kurs didelė aktorių trupė.
Naujiena – tarptautinis festivalis „Scena 10x10“
„Scena 10x10“ – tai pirmą kartą vykstantis naujo formato tarptautinis Nacionalinio Kauno dramos teatro festivalis. Pavadinimas šifruojamas teatrališkai: 10x10 matmenų scenoje pristatoma 10 teatrų spektakliai iš užsienio ir Lietuvos.
Spektakliai skirti ir klasikinio teatro gerbėjams, ir išrankiems teatro gurmanams. Festivalio geografija apima Lietuvą, Estiją, Vengriją, Slovėniją ir Sakartvelą.
Vyrauja šie kūrėjų vardai ir pavardės: Krystianas Lupa, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, J.Vaitkus, Aleksandras Špilevojus, J.Koceli (Slovėnija), Csaba Polgáras (Vengrija), Peeteris Jalakas (Estija), Birgit Landberg (Estija), Nino Maglakelidzė (Sakartvelas), Konstantinė Abašidzė (Sakartvelas).
„Šis festivalis yra sumanytas kaip papildoma programa, skirta ypatingam teatro šimtmečio sezonui, kaip dovana Kauno teatrinei publikai ir kartu kaip pažadas ateičiai – mes tikimės, šiuo renginiu Nacionalinis Kauno dramos teatras pasiūlys miestui jo vertą tarptautinį dramos festivalį, kuris ateityje augs ir bręs.
Pirmojo festivalio geografija apima Rytų Europą. Kas vyksta anapus šių ES šalių fasado? Kaip jaučiasi šiuolaikiniai europiečiai žvelgdami į ateities dykumą? Tai lyg kelionė į tamsesnes mūsų tapatybių ir patirčių vietas, kurią pratęs ir papildys lietuviškų spektaklių programa.
Jei reikėtų apibūdinti šių metų festivalio atmosferą, tai neabejotinai būtų juodojo humoro atmosfera“, – programą pristatė Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas E.Klivis.
Užsienio programa:
Rugsėjo 18 ir 19 d. „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“ („Beating at the Stables Of the Manor“). Rež. B.Landberg (Teatris Must Kast, Estija).
Spalio 17 d. „JAIK“. Rež. P.Jalakas (Von Krahl teatras, Estija).
Spalio 22 d. pagal Geraldo Sibleyro pjesę „Vėjas topolių viršūnėse“. Rež. N.Maglakelidzė (Kutaisio miesto Lado Meskišvilio teatras, Sakartvelas).
Spalio 23 d. Nugzaro Lordkipanidzės „Jūsų Didenybe!“ pagal Gilberto Cesbrono kūrybą. Rež. K.Abašidzė (Kutaisio miesto Lado Meskišvilio teatras, Sakartvelas).
Lapkričio 6 ir 7 d. „Gražiausia sielos naktis“ („The most beautiful night of the soul“). Rež. C.Polgáras. (Orkeney teatras, Vengrija).
Lapkričio 21, 22 d. „Psycho“. Rež. J.Koceli (Glej teatras, Slovėnija).
Lietuvos programa:
Lapkričio 11 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Rimanto Kmitos „Remyga“. Rež. O.Koršunovas. Didžioji scena. Premjera.
Lapkričio 12 d. Juozo Miltinio dramos teatras. Ivano Vyripajevo „Irano konferencija“. Rež. A.Špilevojus. Rūtos salė. Premjera.
Lapkričio 19 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Augusto Strindbergo „Didysis kelias“. Rež. J.Vaitkus. Didžioji scena. Premjera.
Gruodžio 2 d. Valstybinis jaunimo teatras. Pagal W.G.Sebaldo romaną „Austerlicas“. Rež. K.Lupa. Didžioji scena. Premjera.
Gruodžio 4 d. Klaipėdos dramos teatras. Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikai“. Rež. E.Nekrošius. Didžioji scena.
