2016 metais Makedonijos nacionalinė baleto trupė pastatė Skopjės operos ir baleto teatre rusų choreografo Vasilijaus Medvedevo baletą „Kleopatra“ pagal Nerios muziką. Šis spalvingas, tarptautinės komandos sukurtas spektaklis kasmet grįžta į teatro sceną, sukeldamas publikos ovacijas lietuvei. Tačiau Neria jų jau nebeišgirs.
Tragedijos niekas neįtarė
Prieš mėnesį kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia: 44 metų menininkės N.Čepaitės-Goldberg nebėra.
Atrodė, nebuvo jokių artėjančios tragedijos ženklų: Neria vasarą keliavo į pajūrį ir Druskininkų SPA, įsigijo keturkojį augintinį. Savo paskyroje ji publikavo nuotraukas iš namų studijos, kurioje dirbo prie simfoninės siuitos pagal „Kleopatrą“. Mat vienas rusų vadybininkas sumanė kurti baleto šou pagal siuitą. Projektas jau buvo suderintas, bet planus sugriovė karantinas.
Gali būti, kad šlovę Neriai atnešusi „Kleopatra“ iš dalies ją ir pražudė. Kompozitorės sutuoktinis Darijus papasakojo, kad po baleto premjeros kompozitorė ėmė drastiškai mesti svorį – norėjo būti liekna kaip balerinos: laikėsi nuožmios dietos, badavo. Iš pradžių jai svaigo galva, vėliau ėmė trikti organų funkcijos ir valgymo įgūdžiai, apėmė depresija, išseko jėgos.
Moteris vis sunkiau vaikščiojo, bet gydytis kategoriškai atsisakė. Net nuvežta greitąja į ligoninę, nesutikdavo tirtis, kol vieną dieną priešintis jau nepajėgė ir atsidūrė reanimacijoje, o po poros savaičių ten jos gyvybė užgeso.
Baletą parašė per tris mėnesius
N.Čepaitė-Goldberg 2001 metais baigė kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, čia studijavo ir simfoninį dirigavimą profesoriaus Jono Aleksos klasėje. Be to, ji buvo gavusi garso inžinerijos ir muzikos produkcijos sertifikatą Oksfordo „Audio School“, išmanė kompiuterines garso dizaino, orkestruotės ir kitas programas, dirbo kaip aranžuotoja ir orkestruotoja, kino ir garso dizaino srityse.
„Jaučiau poreikį mokytis, kad galėčiau daryti tai, ko tikrai noriu“, – yra sakiusi menininkė. Ji ilgus metus taupė brangiai aparatūrai, kad įsirengtų namuose įrašų studiją.
Nuo 2002 metų Neria dirbo baleto trupės koncertmeistere Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), vėliau – teatro natografe.
Pažintį su V.Medvedevu, atvykusiu į LNOBT statyti spektaklio, menininkė vadino likimu, nes nuo seno svajojo sukurti baletą apie Kleopatrą, o garsiam rusų choreografui jos idėjos patiko. Neria pasakojo, kad šiam baletui ją įkvėpė išraiškingas Eglės Špokaitės šokis. Visą baletą ji sukūrė per tris mėnesius.
Iki tol bene garsiausias kompozitorės kūrinys buvo dar studijų metais parašytas „Requiem“, kurį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai V.Prudnikovas su S.Martinaityte, diriguojami profesoriaus P.Bingelio.
Neria vadino save melodiste, rašė ne tik akademinę, bet ir kino muziką, popsą. Ji neabejojo, kad spalvinga „Kleopatros“ muzika labai įkvėpė V.Medvedevą. Savo balete kompozitorė panaudojo ir Egipto folklorą bei egzotiškų instrumentų tembrus, kuriuos pati sintetino. „Kleopatros“ premjeras lydėjo anšlagai, baletas stebino užmoju, prabangiomis dekoracijomis ir kostiumais.
„Jei būčiau turėjusi pinigų, užnugarį, pavardę, gal būčiau anksčiau išlindusi į viešumą. Niekas man nepadėjo – kabinuosi į gyvenimą pati“, – anuomet kalbėjo menininkė.
Teatras paslaugų atsisakė
Neria dievino dėmesį ir bendravimą su artistais. Vardan sėkmingos karjeros lietuvišką savo vardą Nerija ji „sutarptautino“ ir pridėjo prie pavardės skambų Goldberg pseudonimą.
„Ji buvo menininkė iš prigimties, teatro žmogus“, – įsitikinęs Nerios vyras, kuris taip pat dirba LNOBT. Tad kompozitorė labai skaudžiai išgyveno, kai mažinant teatro etatus, 2019-ųjų pavasarį prarado darbą LNOBT.
Tačiau Nerios potraukis didingoms idėjoms neišblėso. Pastaruosius dvejus metus ji rinko medžiagą naujam baletui apie Jurijų Gagariną, ieškojo susijusių su kosmonautu žmonių, domėjosi kosmonautika. Menininkė tikėjosi įgyvendinti baleto idėją kartu su V.Medvedevu.
Gimtinėje Neriai taip ir nepavyko įsitvirtinti. Nedaug kas žino, kad ji yra parašiusi kūrinių styginių ir simfoniniam orkestrams, dvi oratorijas, domėjosi miuziklo, operetės žanrais.
