Jonas Sakalauskas ir Darius Mažintas sujungė jėgas L. van Bethoveno jubiliejui Skambės retai atliekamos dainos „Tolimai mylimajai“

Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas pristato retai atliekamų Liudvigo van Bethoveno dainų ciklą, skirtą garsiojo genijaus 250-ąjam jubiliejui, kuris švenčiamas gruodžio 17-ąją.

 Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas.<br> Pranešimo nuotr.
 Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas.<br> Pranešimo nuotr.
 Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas.<br> Pranešimo nuotr.
 Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas.<br> Pranešimo nuotr.
Pianistas Darius Mažintas.<br> Pranešimo nuotr.
Pianistas Darius Mažintas.<br> Pranešimo nuotr.
 Solistas Jonas Sakalauskas.<br> Pranešimo nuotr.
 Solistas Jonas Sakalauskas.<br> Pranešimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 17, 2020, 4:42 PM

„2020-aisiais visas pasaulis mini garsiojo kompozitoriaus gimimo metines, tad mes su J.Sakalausku įrašėme koncertą susidedantį tiek iš L. van Bethoveno dainų, tiek kūrinių ciklų.

Dainos susijungė į bendrą nepertraukiamą kūrinį, kuris, tikimės, maloniai nustebins klausytojus“, – pasakojo pianistas D.Mažintas.

Anot solisto J.Sakalausko, L. van Bethovenui skirtas koncertas skirtas lyriškajam kompozitoriaus pradui, jo meilės pasauliui atskleisti.

„L. van Bethovenas šalia audringos ir veržlios savo prigimties, buvo ir trapus, ir lyriškas, ir nelaimingai mylintis. Jo sukurtos melancholiškos lyriškos dainos atliekamos rečiau nei kiti jo kūriniai.

Norisi publikai atskleisti tą jo kūrybos dalį, kuri labai skiriasi nuo kitų kompozitorių muzikos.

L. van Bethoveno dainos puikiai atspindi laikmetį, kuomet gyveno kompozitorius, žmogaus ieškančio paguodos vienatvėje ir gamtoje būtį.

Taip parodoma ne tik ta stipriojo jo asmenybės pusė, kuri telkia žmones revoliucijoms, bet ir mažiau pažintoji, kuri buvo pavargusi nuo dėmesio bei šalinosi žmonių.

Mūsų koncerte nuskambės ir vienas iš įspūdingiausių L. van Bethoveno sukurtų vokalinių dainų ciklas skirtas „Tolimai mylimajai“. Tai labiausiai išgrynintas šio žanro kūrinys visoje muzikos istorijoje, tituluojamas aukščiausiu kompozitoriaus vokalinės kūrybos tašku.

Čia šešios dainos susijungia į vieną opusą, nuskambantį be pertraukų. Stambių formų dainos čia darniai susijungia su smulkesnėmis, tad kompozitorius šį ciklą vadino ir „dainų žiedu““, – pasakojo J.Sakalauskas.

„L.van Bethoveną mes pažįstame kaip patetišką, bravūrišką kūrėją, proveržio kompozitorių, ėjusį koja kojon su tautiškumo, mokslo šviesos revoliucijomis Europoje, simpatizavusį žmogaus atsinaujinimui įvairiose srityse.

L. van Bethovenas – vienas pirmųjų kompozitorių pradėjusių išgyventi vien iš savo kūrybos, nelaukusių mecenatų ar didikų pagalbos.

Laisvas, atviras, kartais aštrus... Tačiau kartais ir lyriškas. Gaila, kad L. van Bethoveno 250-ąjį jubiliejų tenka švęsti virtualaus koncerto pristatymu, bet tikiu, kad kitais metais mums tai pavyks padaryti gyvai“, – tikina kompozitorius J.Sakalauskas.

Genijaus unikalumas išlikęs kūriniuose

Solistas J.Sakalauskas sako, kad L. van Bethovenas išskirtinis kūrėjas, pažįstamas kiekvienam iš begalės jo sukurtų kūrinių.

Liudviko van Bethoveno 9-oji simfonija yra vienas iš garsiausių ir žinomiausių muzikos kūrinių. Turbūt labiausiai žinoma šio genialaus kūrinio dalis – „Odė džiaugsmui“, kurios paskutinė dalis, vadinama „Ode džiaugsmui“, tapo Europos Sąjungos himnu.

Anot garsaus pianisto D.Mažinto, L. van Bethoveno reikšmė fortepijono menui – išlieka labai svarbi iki šių dienų.

„Kokį šiandien turime fortepijoną – tai L. van Bethoveno dėka. Šio genijaus sukurta muzika savyje turėjo daugiau nei leido atskleisti ano meto instrumentai, tad naujus jos klodus atskleidžiame ir šiandien.

Daugelis pianistų vienbalsiai pripažįsta, kad dėka L. van Bethoveno muzikos ir jo sukurtų sonatų vis dar turime akstiną tobulinti patį instrumentą.

Unikali ir genijaus rašymo technika: pavyzdžiui tai nebuvo vien akompanimentas. Jo sonatos violončelei ir fortepijonui juokais vadinama fortepijono ir čelės sonatomis.

L. van Bethovenas išsiskyrė savo kuriama simfonine ir fortepijonine muzika. Jo kūriniai išskirtiniai ir bėgant amžiams nepraranda savo vertės bei aktualumo“, – akcentuoja pianistas.

Kūrėjas pabrėžia klasikinės muzikos gydomąją galią, kurią jau ne kartą patvirtino mokslininkai.

„Tyrimai parodė ir teigiamą klasikinės muzikos galią gyvūnams, net augalams. Geniali muzika, manau, gyvuos dar ne vieną šimtmetį, nes jos pagrindas tikrosios, ilgaamžės vertybės.

Filosofuojant galima teigti, kad genialūs žmonės, kaip ir L. van Bethovenas, girdi daugiau nei eiliniai ir tą informaciją jie užkoduoja savo kūriniuose.

Juose paslėptos vertybės ne materialinės, o dvasinės, tad laikui jos nepavaldžios. Ir žmonės anksčiau ar vėliau į jas atsigręžia“, – sako D.Mažintas.

Pianistas sako mėgstantis eksperimentuoti ir pats: klasikinę muziką atlieka įkalinimo įstaigose ir pastebi, kad net labiausiai atstumti, įvairius nusikaltimus įvykdę žmonės, klausydami klasikinės muzikos susimąsto apie amžinąsias vertybes, muzikos grožį.

„Jie ima diskutuoti apie tai, apie ką paprastai nekalba. Beje, mes neseniai su J.Sakalausku atlikome L. van Bethoveno koncertą skirtą pakviesti paaukoti šeimai netekusiai namų. Ir mums pavyko.

Džiugu, kad muziką galima naudoti kaip pagalbinę priemonę gražiems tikslams pasiekti. Šios muzikos grožis visus skatina susimąstyti apie dalykus, kurie nesikeičia, o visa kita, kaip laikini suvaržymai, praeina. Ir muzika gali padėti tas negandas lengviau pakelti“, – tikino D.Mažintas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.