„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – pirmadienį sakė režisierius Audrius Stonys.
„.Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.
A. Stonio teigimu, J.Griciaus talentas vertė stiebtis visus Lietuvos kino operatorius, o garsiausi lietuviško kino meistrai didžia dalimi turi būti jam dėkingi už savo šedevrus.
Pasak režisieriaus, J.Griciaus kameros žvilgsnio neįmanoma supainioti su kitų.
„J.Griciaus kamera yra tai, ką mes vadiname lietuviško kino jėga, vizualine poetika, paties kino grožis. Tai tie ženklai, kurie skyrė J.Gricių iš kitų. Jis derino savyje giluminį realizmą su didžiule kino kadro poezija“, – sakė A. Stonys.
„Tai, ką jis kūrė, buvo tikrasis kinas. Kinas iš didžiosios raidės, kinas, kuris ne tik atspindi pasaulį, o suteikia jam prasmę. Kiekvienas kadras tuo spinduliuoja“, – kalbėjo menininkas.
J.Gricius gimė 1928 metais Kaune. Jis studijavo Valstybiniame kinematografijos institute (VGIK) Maskvoje, trejus metus stažavosi kino studijoje „Lenfilm“.
1957 metais J.Gricius grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos kino studijoje operatoriumi, direktoriumi.
1994–2001 metais jis dėstė Muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo Kino ir TV operatoriaus specialybės kursui.
J.Griciui buvo suteiktas LTSR nusipelnusio meno veikėjo, liaudies artisto vardai, VGIK‘as jam suteikė Garbės profesoriaus titulą, jis apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Auksinės gervės statulėle. 2013 metais menininkui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Operatoriaus darbų sąraše – garsūs filmai: „Paskutinė atostogų diena“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Laiptai į dangų“, „Mėlynoji paukštė“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Kelionė į rojų“, „Turtuolis, vargšas“, „Miškais ateina ruduo“, kiti.
